Gražinos Dagytės nuotrauka

Kiekvieną vasarą Biržų krašto evangelikai reformatai renkasi į tradicines kapinių šventes. Šįmet jų organizuota apie trisdešimt.

„Kapinių šventės - unikali Pabaltijo šalyse gyvenančių protestantų tradicija, kurios neturi kitų kraštų tikintieji. Tai Lietuvos kultūros paveldo išskirtinis bruožas", - sakė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vicesuperintendentas, Biržų parapijos klebonas, kunigas Rimas Mikalauskas. Jis svarstė, jog gali būti, kad panašiai krikščionys meldėsi Romos katakombose. Galbūt tuose laikuose galima ieškoti ir reformatų švenčių ištakų? O gal nusižiūrėta į carinės Rusijos laikais stačiatikių puoselėtą tradiciją minėti mirusiuosius? Vakarų valstybėse panašių renginių nebūna.

Šią vasarą dauguma kapinių švenčių vyko Biržų, dešimt - Papilio, keletas surengta Nemunėlio Radviliškio parapijoje. Bažnyčios dvasininkai buvo kviečiami ir į Panevėžio, Švobiškio (Panevėžio r.) bei Vilniaus kapines, kuriose atgulę bendruomenės tikinčiųjų artimųjų kūnai.

Biržų evangelikų reformatų bažnyčios klebonas Rimas Mikalauskas pastebėjo, jog vienose kapinaitėse šventės vyksta kasmet, kitose - kas antrą vasarą ar net rečiau. Paprastai dvasininkai į šventes yra kviečiami iš anksto. Kunigas sakė, jog mirusiųjų artimiesiems pageidaujant šventės gali vykti kiekvieną vasarą. Anot dvasininko, pakanka, kad to norėtų nors viena šeima.

Šįmet į tradicines šventes rinktasi kur kas gausiau. Pastebėta, jog tikintieji dažniau bažnyčią rėmė aukomis. Kapinių pamaldų metu surenkami pinigėliai yra skiriami dvasinei tarnystei - kunigų bei vargonininkų išlaikymui. „Bėdos mobilizavo, sutelkė žmones", - teigė kunigas R.Mikalauskas, džiaugdamasis tikinčiųjų supratingumu, kantrybe, pasiaukojimu. Tikintieji spėjo visur - į pamaldas bažnyčioje, į kapinių šventes, į naktinius budėjimus saugomoje Biržų šventovėje ir kitur.

Kunigas Rimas Mikalauskas sakė, jog tikintieji visuomet gausiai renkasi ir šiltai bendrauja Papilio, Kubilių, Žvirblių, Tauniūnų, Melaišių (Papilio parapija) kapinėse. Nors Papilio bažnyčia reformatus pasitinka užvertomis durimis, tačiau kapinių vartai visada atviri norintiems susikaupti maldoje. Dvasininkas sako, jog taip jie parodo ne tik savo tikėjimą, bet ir be žodžių leidžia suprasti, kurį kunigą renkasi (pastaraisiais metais minėtose kapinaitėse šventes organizuoja ir kitas dvasininkas).

Geru žodžiu klebonas atsiliepė ir apie Biržų parapijos Kilučių seniūnijos bendruomenę, kvietusią į Daukniškių, Kilučių bei Šimpeliškių kapines.

Išskirtinis susirinkimas vyko Zastaučių kaime. Po kapinių šventės visi patraukė į Geidžiūnų kaimo jubiliejaus renginį, į kurį pakvietė vietos bendruomenė.

Nieko nebestebina gausus besimeldžiančiųjų būrys mažutėse Rinkuškių evangelikų reformatų kapinėse. Šįmet į jas sugužėjo per aštuoniasdešimt tikinčiųjų. Pastebėta, jog draugiškai prisijungė ir kai kurie katalikų tikėjimo žmonės, atėję kartu pasimelsti už savo šeimų narius ar giminaičius.

Jau įprasta, jog po pirmosios kapinių šventės - pamaldų - dalies, renkamasi į antrąją - suneštinę agapę. Paprastai pasibuvimas prie vaišių stalo rengiamas artimiausioje sodyboje arba tiesiog už kapinių tvoros. Rinkuškiuose susirinkusių neišgąsdino net prasidėjęs lietus - ant suolelių susėdę tikintieji kartu su kunige Sigita Švambariene nuo jo slėpėsi po skėčiais. Rinkuškiečiai prisiminė anksčiau rengtas šventes, kai prisimindami mirusiuosius melsdavosi kartu su Biržuose tarnavusiais kunigais A.Balčiausku, P.Jakubėnu, F.Barnėliu, P.Jašinsku. Apie vieną tokių švenčių byloja apie 1940 metus padaryta ir iki šiol išsaugota nuotrauka. Kaimiečių pastatytoje sakyklėlėje pamokslauja superintendentas kunigas Povilas Jakubėnas.

Dvasininkas Rimas Mikalauskas pastebėjo, jog senąsias tradicijas puikiai išlaiko Šleideriškių kaimo tikintieji, kurie iki šiol žolynais apipina stalą, paruošia medinę sakyklėlę. Po pamaldų renkamasi netoliese esančioje Kalvanų sodyboje. „Šventės čia visuomet įsimintinos", - sakė kunigas. Jis gerų žodžių negailėjo Šleideriškių kapais besirūpinančiam Algiui Zablackui.