Antoni Grudziński. Fryderyk Chopin: gyvenimas ir kūryba. Iš lenkų kalbos Vyturys Jarutis. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011. – 288 p.

Iš daugybės Lenkijoje ir visame pasaulyje išleistų publikacijų, studijų, monografijų, taip pat esė ir biografijų apie Chopiną, ši knyga išsiskiria visų pirma naujumu – ji išleista 2008 metais. Jos autorius, žymus lenkų muzikologas, Chopino kūrybos tyrinėtojas ir garsintojas Antonis Grudzińskis, prisipažįsta turėjęs gana universalių intencijų – atlikti edukacinę misiją, tačiau podraug praplėsti ir dokumentalų akiratį, aprėpiantį tiek žymiausio lenkų kompozitoriaus biografijos faktus, tiek kūrybą.

Knygą sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmoji sutelkta į Chopino gyvenimą, į jo kaip menininko – genialaus kompozitoriaus ir pianisto – bruožus, estetines pažiūras, į jo muzikos vertinimą ir vietą 19 amžiaus Europoje. Pateikdamas gausios dokumentinės medžiagos, laiškų ištraukų, artisto artimųjų, bičiulių ir muzikinės visuomenės žmonių liudijimų autorius tarsi nori pakurstyti skaitytojo vaizduotę ir parengti susitikimui su menine Chopino esybe, su jo kūriniais.

Svarbiausia yra antroji knygos dalis. Tai byloja ir gerokai didesnė jos apimtis. Joje autorius glaustai, lakoniškai, suprantamai, tačiau ir išsamiai, nuosekliai, laikydamasis pagarbios tvarkos, apžvelgia Chopino kūrybą.

Nors Autoriaus žodyje teigiama, kad knyga skirta nebūtinai muzikinį išsilavinimą turinčiam skaitytojui, t. y. į kūrinius tarsi ir nesigilinama pernelyg formaliai, nenaudojama perdėm profesionali muzikologinė nomenklatūra, skaitytojas, kad ir kas jis būtų – muzikas ar muzikos mėgėjas, – įgis solidų, sistemingą žinių kraitį.

Ši Chopino „enciklopedija“ (nepaisant kabučių, darbas išties turi ir visų mokslo veikalo atributų) apima visą lenkų kompozitoriaus muzikinį palikimą – nuo koncertų fortepijonui iki smulkių kūrinių ir dainų. Šią dalį autorius suskirstė pagal muzikines formas, kiekvieno žanro kūrinių aptarimą pradėdamas nuo trumpos informacinės įžangos, kurioje keliais sakiniais apibūdina pačią formą, išdėsto jos ypatumus ir pagrindinius raidos aspektus.

Pažymėtina, kad knygoje gausu citatų iš Chopino laikų spaudos, jo amžininkų garsių muzikų, kritikų, draugų pasisakymų ir nuomonių, jo paties minčių, padedančių susidaryti tikresnį, išsamesnį vaizdą, kaip buvo suprantami ir vertinami Chopino kūriniai, kokios įtakos turėjo muzikos raidai.

Antroji dalis baigiama įdomiu ir naudingu skyriumi, kuriame autorius pateikia paties kompozitoriaus ir jo mokinių nuorodų, kaip atlikti ir interpretuoti kūrinius. Knygos pabaigoje taip pat rasime visą Chopino kūrinių sąrašą – į kurį įtraukti ne tik numeruoti, bet ir nenumeruoti bei neskelbti kūriniai, – su dedikacijomis, sukūrimo ir publikavimo metais.