Valentinas Sventickas. Apie Justiną Marcinkevičių. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ką tik išleido pirmąją knygą po Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) mirties apie jo kūrybos ir gyvenimo vingius bei sąsajas. Būtina paminėti, kad knygos „Apie Justiną Marcinkevičių“ autorius Valentinas Sventickas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius) yra ne tik įsigilinęs į J. Marcinkevičiaus kūrybą kaip daugybės jo kūrinių redaktorius, literatūros kritikas, bet ir asmeniškai jį pažinojo – buvo draugas, kaimynas. Tai nulemia knygos, nors ir pavadintos literatūros kritika, savotišką „tarpžanriškumą“ – į kūrybos analizę įsiterpia prisiminimai, dienoraščio puslapiai, asmeniško bendravimo įspūdžiai.

Autorius rašo apie ypač populiaraus poeto gyvenimo būsenas, patirtis ir kūrybą, daug dėmesio skirdamas pastariesiems dviem dešimtmečiams. Svarbiu knygos motyvu tampa žiniasklaidai padedant sukeltas skandalas dėl apysakos „Pušis, kuri juokėsi“ ir Justino Marcinkevičiaus reakcijos apmąstymai. Polemizuojama su poeto politiniais ir literatūriniais oponentais, pabrėžiama istoriško vertinimo priedermė. Pateikiama žinių apie paskutinius poeto kūrybinius darbus.

„Ši knyga staiga ir greitai atsirado po Justino Marcinkevičiaus mirties. Ji paveikta šio išgyvenimo ir turi asmeniškumų. Čia susipina įspūdžiai, dabar jau vadintini prisiminimais, gyvenimo nuotrupos, literatūros žmogaus mintys ir autorefleksijos (jų daugiau nei kur kitur), ką tik parašyti kritikos straipsniai ir ankstesniųjų peržiūros, impulsyvūs reagavimai, į apmąstymų lauką įkritę kitų autorių tekstai. Yra dėmesio vertų žinių – jos susikaupė dėl mano darbo ir gyvenimo aplinkybių. Turėjau galimybių – anksčiau ir dabar – matyti tai, ką retas tematė. Tarkim, ypatingą poeto beveik šypseną, aplanką su įrašu „Tik po mirties“, visa, kas liko ant poeto rašomojo stalo. Jaučiuosi išgyvenantis ir galvojantis kartu su Jumis“ – rašoma ketvirtajame knygos viršelyje, įrašo data – 2011 m. kovo 30 d.

Kaip teigia autorius, knygą galima skaityti kaip Cortazaro ar Pavičiaus kūrinius, t.y. nuo bet kurios vietos. Ir iš tiesų, knygos struktūra leidžia tai daryti, kartu išlikdama vientisu didžio poeto kūrybos ir minčių liudijimu. Skaitytojai pastebės itin lakonišką V. Sventicko kalbos stilių – apie Justiną Marcinkevičių sunku daugžodžiauti.