„Apie sovietinę žmonių naikinimo programą žinojo nedaugelis. Mirties bausmės buvo vykdomos nuolat“, – teigia amerikiečių istorikas, Jeilio universiteto profesorius Timothy Snyderis, kurio veikalą „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ jau galima skaityti lietuviškai („Tyto alba“, 2011).

Badmetis Ukrainoje buvo pirmosios masinės žudynės Stalino įsakymu, ir tai vyko dar iki Hitlerio atėjimo į valdžią. Nacistai pasinaudojo jo patirtimi?

Nacistai žinojo apie badą Ukrainoje. Hilteris apie tai kalbėjo ir naudojo faktus savo rinkimų kovoje 1933 metais. Tad badas buvo nagrinėjamas kaip ideologinis klausimas, o lozungas buvo toks: „Jeigu tiki badu, tai tu su nacistais. Jeigu jį neigi, tu – su Stalinu.“

Jūs išnagrinėjote abiejų diktatorių žudymo metodus. Kokie būdingiausi skirtumai?

Sovietai žudė nepalyginamai efektyviau nei nacistai. Nuo revoliucijos laikų jie turėjo labai veiksmingą slaptąją miliciją, kuri įstengė tiksliai vykdyti trėmimus ir masines žudynes. Vokiečiai nieko panašaus neturėjo. Po valdžios užgrobimo 1933 metais pirmiausia Hitleris, paskui H. Goeringas, vėliau H. Himmleris tikslingai stengėsi sukurti panašaus užmojo politinę policiją. Jie mėgino padidinti SS, taip pat infiltruoti šios organizacijos narių į policiją ir į vokiečių karininkų korpusą.

Veiksmingiau nei mirties lageriuose, kur niekas neišgyvendavo?

Esama esminio skirtumo tarp masinio ir veiksmingo būdo. Sovietai buvo išskirtinai efektyvūs, ypač kai kalbama apie žudynes arba žmonių trėmimus. Jie tai darydavo labai tiksliai. Kiekvieną kartą stengėsi sunaikinti specifinę žmonių grupę. Vokiečiai veikė su užmoju, jie planavo sunaikinti visą tautą ir visus karo belaisvius. Stereotipo, kad vokiečiai veikė nuodugniai, o rusai – nedisciplinuotai, dokumentai nepatvirtino.

Kiek konkrečiai žmonių buvo tiesiogiai susiję su naikinimo mašina?

Didžiojo teroro metais (1937–1938) sovietai sunaikino maždaug 700 tūkstančių žmonių. Budelių su pistoletais rankose skaičius sudarė apie porą šimtų. Tai ir vėl liudija apie rusų tikslumą ir veiksmingumą, taip pat apie jų pažiūras saugumo srityje. Sovietai stengėsi nuslėpti savo žmonių naikinimo sistemą, ir darė tai išskirtinai efektyviai. Ypač Didžiojo teroro metais. Kai vokiečiai pradėjo masinį žmonių naikinimą – 1939 m. Lenkijoje ir 1941-aisiais Rusijoje, – į šią veiklą buvo įtraukta gerokai daugiau žmonių. Reikėjo daugybės kareivių ir policininkų, tad vadovybė įsakė parengti veiksmingesnę naikinimo sistemą. Tai buvo viena iš dujų kamerų sukūrimo priežasčių.

Jūs paliečiate tabu temą apie­ Holokausto unikalumą. Norite sukelti skandalą?

Jokiu būdu. Mano knyga – kol kas vienintelė, kurioje aprašomas Holokaustas, – kaip jis vyko, knygoje įvardytos pačios didžiausios aukų grupės – sovietų ir lenkų žydai. „Kruvinos žemės“ (angl. „Bloodlands“) taip pat vienintelė knyga, kurioje mėginama iš esmės išanalizuoti Holokausto priežastis ir nustatyti ryšį tarp masinių žydų žudynių su kitais svarbiais įvykiais, o to kituose veikaluose nesama.

Kokius priežastinius ryšius turite omeny?

Įkyri mintis sunaikinti visą tautą ir Holokaustas nesietinas su Sovietų Sąjunga. Tačiau svarbu, kad sovietai padėjo vokiečiams įsiveržti į Lenkiją ir kad Hitleris po to mėgino sunaikinti Sovietų Sąjungą. Be teritorinės ekspansijos, Holokaustas būtų neįmanomas. Ir Raudonosios armijos pasipriešinimo dėka nacistams nepavyko visiškai realizuoti žmonių naikinimo planų.

Todėl Holokaustas Hitleriui tapo savotišku karinės kampanijos pakaitalu?

Ir jis nužudė daugiau žmonių, nei galėjo padaryti kokia nors sovietų politika. Iki pastarųjų metų Holokausto istorikai tvirtino – ypatinga jo savybė ta, kad buvo mėginta išžudyti visą tautą. Aš su tuo sutinku. Tačiau mano požiūris visiškai naujas: Holokaustas kiekybiškai buvo didžiausios masinės žudynės Europoje. Aš galiu tai teigti visiškai aiškiai: esu išstudijavęs ir kitas masines žudynes.

Parengta pagal Weltwoche.ch