Ričardas Gavelis. Vilniaus pokeris. – Vilnius: Tyto alba, 2011. – 526 p.

Anuomet linksmai stebėjau, kaip „Vilniaus pokeris“ jaukia visus lig tol galiojusius lietuvių literatūros kriterijus bei standartus. O dar linksmiau stebėjau dėl tos knygos kilusį tamsybininkų bei davatkų siautulį.

***

Iš esmės prozininkas privalo dirbti nuobodžiai kaip koks sargas. Minutė po minutės, valanda po valandos (...). Aš esu iš tų žmonių, kurie sako atvirai, kad rašo ne jie. Rašau ne aš, kažkas rašo manimi.

Ričardas Gavelis

Ričardas Gavelis (1950–2002) – vienas ryškiausių postmodernizmo atstovų Lietuvoje. Prozininkas, dramaturgas, publicistas ir fizikas.

Daugiau nei prieš dvidešimt metų išleistas „Vilniaus pokeris“ sukėlė tikrą sprogimą homo sovieticus, bevirstančio laisvu žmogumi, sąmonėje. Tai neabejotinai žymiausias Ričardo Gavelio kūrinys. 2009 m. „Vilniaus pokeris“ išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur sulaukė pripažinimo ir pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. Šis, jau ketvirtasis, leidimas gerokai pasikeitusioje Lietuvoje liudija knygos ilgaamžiškumą ir kviečia iš naujo ją atrasti, perskaityti ir permąstyti.

Ričardas Gavelis – pasaulinio masto rašytojas, tačiau pasaulis, aišku, nieko apie tai nežino... – dar iki „Vilniaus pokerio“ sėkmės JAV rašė vokiečių literatūros kritikas, vertėjas Cornelius Hellis

Gavelis daug kuo panašus į Milaną Kunderą (...), drįsusį ironizuoti ir net su atviru sarkazmu rašyti apie tai, kas daug kam iki šiol atrodo nacionalinės ir europietiškos tapatybės pamatai. (Leonidas Donskis)

Juk kiekvienas miestas, be kartografų kruopščiai popieriuje išdėstyto abstraktaus prospektų ir aikščių tinklo, turi savo metafizinį žemėlapį, o R. G. buvo ne tik vienas svarbiausių jo sudarytojų, bet ir neatskiriama to piešinio dalis. (Jurga Ivanauskaitė)