Liepos 18 dieną Malaizijos premjeras Najib Razal su delegacija susitiko su Benediktu XVI Kastelgandolfe, popiežių vasaros rezidencijoje Romos apylinkėse, praneša Vatikano radijas. Po šio susitikimo buvo oficialiai pranešta, jog Malaizija ir Šventasis Sostas užmegs pilnaverčius diplomatinius ryšius.

Žinių agentūra „Catholic news“ rugpjūčio viduryje paskelbė interviu su Kvala Lampūro arkivyskupu Murphy Pakiam apie šio įvykio reikšmę ir kitas katalikų bendruomenės Malaizijoje aktualijas.

Reikia pažymėti, kad 28 milijonus gyventojų turinčioje Malaizijoje yra didelė etninė ir religinė įvairovė. Apie 55 procentus šalies gyventojų priklauso malajų etninei grupei ir tradiciškai yra musulmonai. Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų yra kinai, besilaikantys kinų religinių tradicijų. Krikščionybę išpažįsta apie 8 procentus šalies gyventojų – šiek tiek virš dviejų milijonų. Katalikų yra apie 900 tūkstančių. Kitos didesnės religinės grupės – induistai, budistai, sikhai ir animistai.

Kvala Lampūro arkivyskupas pasakojo, kad apie diplomatinių santykių užmezgimą buvo kalbama jau seniai. Tačiau kai likus kelioms dienoms iki kelionės į Romą jam buvo pranešta, jog ta pat proga ketinama paskelbti apie diplomatinių ryšių užmezgimą, jis buvo maloniai nustebintas.

Arkivyskupas pridūrė, kad jo įtraukimui į Malaizijos delegacijos sudėtį buvo padaryta, su Benedikto XVI sutikimu, šiokia tokia išimtis. Paprastai, pagal Šventojo Sosto protokolą, neįprasta, kad vyskupai dalyvautų valstybinėse delegacijose, kurios vyksta susitikti su popiežiumi.

Pats susitikimas su Šventuoju Tėvu, pasak arkivyskupo Pakiam, praėjo labai gerai. Dabartinis Malaizijos premjeras yra moderuoto, nuosaikaus islamo balsas. Jis atvyko susitikti su popiežiumi, kuris yra taikos, teisingumo, religijos laisvės, kitų moralinių vertybių balsas. Tai rodo, kuria kryptimi premjeras nori kreipti savo šalį.

Arkivyskupo Pakiam giliu įsitikinimu, premjeras Najib Razak nuoširdžiai remia nuosaikumą ir religinių bei etninių bendruomenių sugyvenimą. Santykių su Šventuoju Sostu užmezgimas nebuvo tik politinis oportunizmas, siekiant pakelti krentantį populiarumą, kaip tvirtino kai kurie Malaizijos apžvalgininkai.

Kita vertus, demokratiškos, nuosaikios, žmogaus teises gerbiančios visuomenės kūrimas yra nelengvas uždavinys. Premjerui teks pirmiausia susidurti su pasipriešinimu jo paties politinėje grupėje. Daug kas priklausys nuo rinkėjų pasirinkimų ir nuo tų, kurie formuoja viešąją nuomonę.

Diplomatinių santykių užmezgimas su Šventuoju Sostu yra gana stiprus signalas toms islamo grupėms, kurios svajoja apie radikalaus pobūdžio islamo dominavimą šalyje. Premjero liniją atspindėjo ir įvairi delegacijos sudėtis: joje dalyvavo vienas ministras katalikas ir kitas budistas, arkivyskupas, musulmonų tarybos vadovas.

Krikščionių bendruomenės nenori likti valstybės procesų nuošalyje, jos nori prisidėti prie savo šalies visuomenės raidos, prie žmogiškų ir moralinių vertybių sklaidos. Dėl to, sakė arkivyskupas Pakiam, katalikų Bažnyčia kreipėsi į vyriausybę su prašymu leisti atidaryti formacijos centrus.

Seniau Malaizijoje buvo išvystyta aukšto lygio katalikiškų mokyklų sistema, atvira visų religijų ir etninių grupių mokiniams. Vieną iš tokių mokyklų, beje, yra baigęs ir pats premjeras Razak. Tačiau jau dvi tris dešimtis metų katalikiškų mokyklų beveik nebėra – viena vertus, dėl jas administravusių religinių ordinų išnykimo, kita vertus, dėl valstybės nacionalizavimo. Šiandien katalikų Bažnyčia vėl nori sugrįžti į jai gerai pažįstamą švietimo sektorių ir per darbą jame suteikti savo indėlį visuomenei.