Penktadienį Vilniuje, prie Prezidentūros, surengtas Lietuvos lenkų atstovų mitingas protestuojant prieš permainas tautinių mažumų švietimo srityje. Į S. Daukanto aikštę susirinko daugiau nei 600 dalyvių, daugiausia vyresniųjų klasių mokinių, mokytojų bei tėvų, nešinų plakatais: „Ne priverstinei asimiliacijai“, „Ne buldozerinei politikai“, „Prezidente, mes už laisvę mokytis gimtąja kalba“, „Palikite ramybėje mūsų mokyklas“ ir pan.

Kalbinti mokiniai sakė, nerimaujantys dėl pakeitimų, nesantys tikri, ar jiems pavyks sklandžiai mokytis dalykus lietuvių kalba. Paklausti, kaip jie atvyko į Vilnių, sakė, kad į mitingą juos kvietė mokytojai, o į sostinę centralizuotai vežė užsakytas transportas, tačiau pačios mokyklos esą šiandien uždarytos nebuvo, jose pamokos vyko jaunesnių klasių mokiniams.

Organizatorių teigimu, mitingas rengiamas, nes nepritariama nuostatoms, kuriomis plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba, ir nuo 2013 metų suvienodinami gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos egzaminai. Tai didžiausią nerimą kelia ir patiems mokiniams bei jų mokytojams.

Kaip sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos tarptautinė sekretorė Tatjana Babrauskienė, naujasis Švietimo įstatymas, bus vykdomas, nes jis jau yra priimtas, tačiau nerimaujama dėl to, kad lietuvių kalbos mokytojai per dvejus metus nesugebės tinkamai paruošti vaikų egzaminams, o mokytojams dalykininkams, dėstantiems istoriją, geografiją ar pilietinį ugdymą, dažnai nepakanka lietuvių kalbos žinių, kad jie galėtų kokybiškai dėstyti.

„Juk ne tas pat, ar pagal programą mokytis dvylika, ar dvejus metus. Be to, mokytojai moka kalbėti lietuviškai, bet ne tiek, kad galėtų dėstyti kalbą ir kitus dalykus. Išmokti terminologiją, tinkamai pasiruošti reikėtų daugiau laiko, bent jau vienų, dvejų metų tikrai kokybiško lietuvių kalbos mokymo. Tiesiog reikia ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Reikia žiūrėti, kaip įstatymo nuostatas tikrai kokybiškai įgyvendinti, kaip viską padaryti kuo geriau“, – kalbėjo T.Babrauskienė

Tuo tarpu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševksis sakė, kad šiuo įstatymu pabloginamos tautinių mažumų teisės švietimo srityje: „Lietuvoje sistema tikrai buvo gera, nors ir ne pati geriausia, o dabar ji pabloginta. Mes neprotestuojam prieš mokymąsi lietuvių kalba, bet negalima bloginti tų teisių, kurios buvo visada.“

Liepos 1-ąją įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos, kaip ir anksčiau, vyks gimtosiomis lenkų, rusų, baltarusių ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent tėvai ir vaikai pageidautų kai kurių dalykų mokyti lietuviškai.

Be to, pabrėžiama, kad naujasis įstatymas yra analogiškas Lenkijoje jau daug metų galiojančioms nuostatoms – čia lietuviai taip pat laiko vienodą egzaminą ir kai kurių dalykų mokosi lenkų kalba.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mitingo išvakarėse pabrėžė, kad Lietuva sudaro vienas iš geriausių sąlygų pasaulyje tautinėms mažumoms mokytis gimtąja kalba.

Kalbėdama su žurnalistais Molėtuose, šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 80 lenkų mažumai skirtų mokyklų, kur galima pradėti ir baigti mokslus lenkų kalba. Tuo tarpu  kitose Europos šalyse tokių mokyklų yra 40, o Jungtinėse Valstijose, kur gyvena daugiau kaip 1 mln. lenkų, nėra nė vienos tokios mokyklos.