Siūlome Vatikano radijo parengtą komentarą.

Nors dėl pastaruoju metu vykstančių sekuliarizacijos procesų Vokietijos katalikų bendruomenė kiek susitraukė ir susilpnėjo, o ypač praretėjo vienuolių, kunigų ir seminaristų gretos, ji vis dar yra viena pajėgiausių Europoje, ne tik pati vykdanti plataus masto sielovados ir socialinius darbus, bet taip pat labai dosniai remianti kitų šalių bendruomenes.

Šiuo metu iš beveik 82 mln. Vokietijos gyventojų, Katalikų Bažnyčiai priklauso maždaug 24,5 mln. Sielovadai vadovauja 113 vyskupų; kunigų skaičius (kartu diecezinių ir vienuolių) viršija 17 tūkst. Nuolatinių diakonų yra apie 3 tūkst., seserų vienuolių apie 27 tūkst., brolių vienuolių ne kunigų – apie pusantro tūkst., seminaristų – apie 1100.

Vokietijoje šiuo metu yra beveik 10 tūkst. katalikiškų vaikų darželių, pradinių ir vidurinių mokyklų, kurias lanko daugiau kaip milijonas vaikų ir jaunimo. Katalikiškų aukštųjų mokyklų yra 31. Jas lanko 25 tūkst. studentų. Įspūdingo dydžio Vokietijos katalikų išvystyta socialinė veikla – įvairių sveikatos apsaugos, slaugos, šalpos, socialinės pagalbos institucijų iš viso yra daugiau kaip 10 tūkst.

Viena rimčiausių problemų yra mažėjantis kunigų skaičius, kuris savo ruožtu verčia taip organizuoti sielovados darbą, kad būtų kiek įmanoma optimaliau išnaudoti turimi resursai. Jau prieš keletą metų kai kuriose vyskupijose prasidėjo parapijų perorganizavimas į vadinamuosius „sielovados vienetus“. Į tokius sielovados vienetus jungiama po keletą parapijų. Parapijos kaip juridiniai asmenys išlieka, išlieka taip pat katalikų pasauliečių administruojamos parapijų struktūros, tačiau tokį vieną konglomeratą aptarnauja tik vienas kunigas. Taip daroma paprasčiausiai dėl to, kad kunigų yra mažiau negu parapijų ir kunigų skaičius nuolat mažėja. Kaip pastebi patys vokiečiai kunigai, tokia sistema turi teigiamų bruožų – katalikai pasauliečiai yra tikrieji savo parapijinių bendruomenių šeimininkai, bet antra vertus, prarandamas esminis parapijos kaip bendruomenės elementas – silpnėja kunigo ir bendruomenės ryšiai.

Kunigų skaičiaus mažėjimo problema savaime skatina diskusijas apie kunigų celibato tikslingumą. Tačiau šiuo klausimu Vokietijos katalikai turi čia pat, kartu su jais gyvenančių liuteronų pavyzdį. Liuteronų kunigai yra susituokę, tačiau jų skaičius vis tiek mažėja ir galbūt net greičiau nei katalikų.

Katalikai pasauliečiai Vokietijoje yra gerai organizuoti ir atlieka didelę sielovados darbo dalį. Ir tai nėra tik paprastas talkinimas, bet savarankiškas atsakingas darbas, žinoma, nepažeidžiant objektyvių kunigų ir pasauliečių pašaukimų skirtingumo ribų. Pasauliečiai dažniausiai turi tokį patį teologinį išsilavinimą kaip ir kunigai. Dažnai patys pasauliečiai administruoja savo parapijas. Jų rankose visos kultūrinės, socialinės ir karitatyvinės organizacijos.

Nors Vokietijos mokesčių sistema labai palanki religinėms bendruomenėms, kai kurios vyskupijos turi finansinių sunkumų. Priežastis – tikinčiųjų skaičiaus, o kartu ir bažnytinių mokesčių mokėtojų skaičiaus mažėjimas. Vis dėlto Vokietijos Bažnyčia vis dar labai dosniai remia ir kitų šalių katalikus. Tam tikslui veikia keletas specializuotų fondų. Caritas, panašiai kaip ir analogiškos kitų šalių organizacijos, finansuoja labdaros projektus Vokietijoje ir užsienyje. Missio – tai specialus Vokietijos vyskupų konferencijos fondas jaunoms Bažnyčioms remti Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Misereor – finansuoja projektus, vadovaudamasis moto „Naujas taikos vardas yra pažanga“. Adveniat – remia sielovados projektus ir dvasininkų studijas Lotynų Amerikoje. Renovabis – remia Vidurio ir Rytų Europos Bažnyčias.