Šiandienis pranciškoniškosios šeimos veidas

Penkių Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo atstovų grupelė Pasaulio jaunimo dienų programos vyskupijose metu, rugpjūčio 12-15 dienomis, vykome į Madridą, tarptautinį pranciškoniškojo jaunimo susitikimą tema „Duok man tikrą tikėjimą“. Ten susitiko apie 400 jaunuolių iš trisdešimt penkių pasaulio šalių. Tokiame susitikime PJD metu lietuviai dalyvavo pirmą kartą. Jo metu stiprinome broliškus ryšius, turėjome galimybę praplėsti akiratį bei širdis ir sutalpinti jose viso pasaulio pranciškoniškąją šeimą. Susitikimą organizavusių Pasauliečių pranciškonų ordino tarptautinės tarybos prezidiumo (CIOFS) narių tikslas buvo supažindinti atstovus su šiandieninėmis Trečiojo ordino realijomis, nacionalinių pasauliečių pranciškonų (OFS) bei pranciškoniškojo jaunimo (Jaupra) brolijų skaičiumi, naujai įsijungusiomis šalimis ir iššūkiais, su kuriais susiduria skirtingų kraštų brolijos. Tad koks šiuo metu yra Trečiojo ordino veidas?

Atsakingoji už jaunimą prezidiumo narė Ana Fruk per plenarinę sesiją pristatė, jog pasaulyje yra 30 oficialiai įsteigtų ir 34 besikuriančios Jaupra nacionalinės brolijos, kurioms priklauso apie 50000 narių, davusių Pažadą.

Pasauliečių pranciškonų ordino nacionalinės brolijos yra patvirtintos 66 šalyse, kuriasi – 42, o joms priklauso net apie 450 000 narių su įžadais.

Kalbėdama apie ugdymą, Ana Fruk akcentavo ryšių tarp Jaupra ir OFS brolijų stiprinimą. Jaunimas yra Trečiojo ordino dalis ir naudojasi OFS Regula kaip įkvėpimo šaltiniu savo gyvenimui ir veiklai. Pasauliečių pranciškonų identitetas pagal gyvenimo būdą ir misiją yra artimiausias Jaupra brolijoms. Bendradarbiaudami tarpusavyje, jaunimas ir pasauliečiai pranciškonai gali efektyviau nešti pasauliui Kristaus šviesą ir išpildyti savo pranciškoniškąją charizmą. Dabar gana plačiai yra paplitusi didelio amžiaus skirtumo tarp tretininkų ir jaupra narių problema. Nors ir jausdami pasaulietinį pašaukimą, jaunuoliai vengia įsitraukti į Trečiojo ordino broliją, nes ten pasigenda aktyvumo, entuziazmo, kuriuo paprastai dega Jaupra brolijos. Kaip atsakas į šią problemą, buvo išleistas dokumentas „Pranciškoniškojo jaunimo narių įtraukimas į Pasauliečių pranciškonų ordiną“, kuriame įtvirtinta „dvigubojo priklausymo“ galimybė, kai jaunas žmogus, įsijungęs į Trečiąjį ordiną, gali ir toliau išlikti jaunimo brolijos nariu. Jaunimas gali net suformuoti grupeles, kurios pradėtų įsitraukimą į Ordiną drauge.

Susitikimo metu buvo akcentuojamas ir ryšių tarp brolijų skirtinguose lygmenyse (regioniniame, nacionaliniame, tarptautiniame) stiprinimas. Esame viena šeima, todėl svarbu, kad visos nacionalinės brolijos vadovautųsi Tarptautinio OFS ordino tarybos prezidiumo gairėmis, leidžiamais dokumentais, malda ir materialine pagalba atsilieptų į sunkumus ar persekiojimus patiriančių regionų paramos prašymus.

Apskritojo stalo konferencijos metu, penki Jaupra nariai iš Vietnamo, Bosnijos ir Hercogovinos, Nigerijos, Brazilijos ir Prancūzijos pristatė dabartinę situaciją jų šalyse ir iššūkius, su kuriais susiduria tikintieji.

Vietname žmonės kenčia komunistų valdžią, katalikams, atvirai išpažįstantiems Kristų, užkertamas kelias karjerai ir įsitvirtinimui visuomenėje. Šalyje sunki ekonominė situacija bei vis didėja atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų. Bosnijoje ir Hercogovinoje klesti korupcija, valdžia daro spaudimą katalikams. Ten, panašiai kaip ir Nigerijoje, nuolat jaučiama trintis tarp krikščionių ir musulmonų.

Brazilas, pateikęs vieno iš didžiausių pasaulio miestų San Paulo pavyzdį, akcentavo didelę atskirtį tarp turtingųjų ir visiškų vargšų. Pasidalijimą užbaigusi prancūzė kalbėjo apie Vakarų Bažnyčios problemas – netiesioginį tikinčiųjų persekiojimą, draudimą nešioti tikėjimo ženklus, Dievo eliminavimą iš istorijos, abortus. Esame kviečiami su visomis šiomis nacionalinėmis brolijomis būti maldos vienybėje.

Kitu programos metu vyko tikra pranciškoniškos šeimos šventė. Tautos pristatė savo kultūras, šokome, dainavome, giedojome. Net kiekviena eilė prie pietų ar vakarienės tapdavo ištisa tarptautinių dialogų, diskusijų grandine. Rasinė, kultūrinė įvairovė ne skaldė, o praturtino ir sukūrė pilną, realų pranciškoniškosios šeimos veidą. Būdami skirtingų dovanų, bet vienos dvasios charizmos, galime išpildyti per šv. Pranciškų mums visiems duotą misiją – eiti ir atstatyti begriūvančią šiandienę Bažnyčią.

Parengė Monika Midverytė