Mokslininkai paskelbė sukūrę pirmąsias nykstančių gyvūnų kamienines ląsteles. Manoma, kad tai potencialiai galėtų išgelbėti dešimtis jų rūšių.

„Geriausias būdas suvaldyti nykimą – išsaugoti rūšis ir jų gyvenamąsias vietoves, tačiau tai ne visada pavyksta. Kamieninių ląstelių technologija suteikia tam tikros vilties, kad jie neišnyks, net jei jie visai eliminuoti iš gyvenamųjų arealų“,– teigia San Diego zoologijos sodo genetikos vadovas ir vienas tyrimo autorių Oliveris Ryderis.

Būtent taip nutiko šiauriniam baltajam raganosiui, vienam iš dviejų pirmųjų O. Ryderio „kamieninių ląstelių zoologijos sodo“ narių. Iš viso pasaulyje liko vos 7 tokie raganosiai, visi jie gyvena nelaisvėje, du – San Diege.

Tyrėjai taip pat atskyrė primato mandrilo, genetiškai artimo žmogaus pusbrolio, kuriam kyla didžiulė grėsmė išnykti, kamienines ląsteles. Nelaisvėje gyvenantys mandrilai dažnai kenčia nuo diabeto. Šia liga sergančius žmones mokslininkai bando gydyti kamieninėmis ląstelėmis grindžiamomis terapijomis, praneša naujienų agentūra AFP.

O. Ryderio komanda iki 2006 metų jau buvo surinkusi daugiau kaip 600 rūšių gyvūnų odos ląstelių ir kitų audinio mėginių. Visi jie laikomi taip vadinamame „Užšaldytame zoologijos sode“.

Būtent tuomet jis susisiekė su Jeanne Loring, Scripps tyrimų instituto profesore, tapusia kita tyrimo bendraautore, norėdamas aptarti galimybę panaudoti banką kamieninių ląstelių išgavimui ir saugojimui.

Tuo metu mokslininkai, ieškodami būdų, kaip panaudoti kamienines ląsteles žmonių ligoms gydyti, dar nebuvo radę patikimos technologijos, leidžiančios įprastas subrendusias ląsteles paversti kamieninėmis ląstelėmis, padedančiomis išauginti beveik bet kokio tipo audinį ar ląstelę.

Šiandien šis procesas, vadinamas dirbtine pluripotencija, dažniausiai sukeliamas į normalias ląsteles įterpiant tam tikrus genus.

Pirmiausiai transformacijai sukelti O. Ryderis ir J. Loring bandė naudoti su tiriamomis rūšimis artimai susijusių gyvūnų genus, tačiau eksperimentai nebuvo sėkmingi.

Bandymų ir nesėkmių būdu jie vis dėlto atrado, kad tie patys genai, kurie sukelia pluripotenciją žmonių organizmuose, taip pat veikia ir raganosius bei mandrilus.

Tačiau procesas nėra produktyvus, mat vienu metu sukuriamos vos kelios kamieninės ląstelės, teigiama tyrime. Vis dėlto to pakanka, kad būtų galima įkurti „kamieninių ląstelių zoologijos sodą“.

Galbūt didžiausia galimybė, be ligų gydymo, padėti nykstančioms rūšims – naujos reprodukcijos strategijos.

Jei subrendusias kamieninės ląsteles galima būtų paversti spermos ar kiaušinėlio ląstelėmis, mokslininkai, naudodami „Sušaldytame zoologijos sode“ saugomas seniai mirusių gyvūnų odos ląsteles, galėtų padėti gimti naujiems šių rūšių atstovams.

Dirbtinai sukurtos spermos ląstelės in vitro apvaisinimo metu galėtų būti sujungtos su gyvų gyvūnų kiaušinėliais.

Arba ir sperma, ir kiaušinėlis galėtų būti sukurti iš kamieninių ląstelių, o gauti embrionai implantuoti gyvūnams. Ši technologija, anot mokslininkų, greičiausiai būtų daug patikimesnė nei klonavimas.

„Manau, etiškai būtų daug lengviau dirbti su nykstančiais gyvūnais nei žmonėmis. Įtariu, kad kai kurie šioje srityje dirbantys žmonės labai norėtų eksperimentams gauti mūsų ląstelių“, – teigė J. Loring.