Kun. Robertas Grigas. Vienos bažnytinės organizacijos atsiliepimas į pono A.Syso rūpestį
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys p. Algirdas Sysas susirūpino, kad valstybės institucijos projektų konkursuose pernelyg palankiai vertina bažnytinių organizacijų paraiškas.
Atstovauju vienai tokiai organizacijai – tradicinei religinei bendrijai Lietuvos Caritas. Kadangi esame pagrindinė Katalikų Bažnyčios sociopastoracinę veiklą vykdanti bendrija, nuolat teikiame socialinės veiklos projektų paraiškas ministerijų ir savivaldybių rengiamiems konkursams. Caritas teikiama socialinė, teisinė, dvasinė ir medžiaginė parama atskirtyje esantiesiems, vargstančioms šeimoms, vaikams, ligoniams vienaip ar kitaip yra parama ir šeimos institucijai kaip tokiai.
Pateiksiu šiek tiek „išskirtinio palankumo“ statistikos iš praėjusių kelių mėnesių.
1. Lietuvos Caritas jau buvo gavęs pritarimą savo teikto socialinio projekto rėmimui, kai 2011–06–01 atskriejo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus raštas Nr. IS-9.15-2708: „Derinant Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sutarties projektą išaiškėjo (pabraukta raštą pasirašiusios valdininkės, nors mes niekada savo teisinio statuso neslėpėme – kun. R. G. pastaba), kad Jūsų įstaiga yra tradicinė religinė bendruomenė. /.../ Jūsų įstaiga nėra nevyriausybinė organizacija, todėl pateikto projekto /.../ finansavimo sutartis nebus pasirašyta.
2. 2011 m. rugpjūčio mėn. gavome tokį SADM atsakymą (2011–08–10, Nr. (25.3-34) SD-4948 ) dėl Lietuvos Caritas paraiškos, teiktos nevalstybinių organizacijų, dirbančių žmogaus teisių gynimo srityje, veiklos projektų atrankos konkursui: „Konkurse gali dalyvauti nevalstybinės organizacijos, kurios Nuostatuose suprantamos kaip asociacijos ir viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, dirbantys žmogaus teisių srityje /.../. Remiantis Juridinių asmenų registravimo pažymėjimu, Lietuvos Carito teisinė forma yra tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija. Paraiška nebuvo vertinta, nes pareiškėjas neatitiko Nuostatų 4 punkto reikalavimų".
Štai kaip viskas paprasta – gali teikti kokios nori kokybės paraišką, gali jinai kaip nori atitikti socialinius visuomenės poreikius, jos turinys tiesiog nevertinamas, nes neatitinka „Nuostatų 4 punkto reikalavimų“! Ir iškrenti iš konkurencinės kovos su kokia nors visų punktų reikalavimus atitinkančia gėjų lyga.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dėl tokių akivaizdžiai diskriminacinių nuostatų kreipiausi į atsakingus pareigūnus ir sulaukiau jų pripažinimo, jog tai netoleruotina padėtis – ir pažado, kad nuo 2012 m. religinės bendrijos iš projektų atrankos konkursų nebus eliminuojamos. Pamatysime. Bet kol kas yra taip, kaip yra. Ir jokia lygias galimybes kontroliuojanti institucija dėl to keliolika metų nesusirūpino.
3. 2011 m. rugsėjo mėn. pasiekė raštas iš SAM ryšių su visuomene skyriaus (2011 09 01 Nr. 10–(7.2–17)-6658 „Dėl projektų atrankos rezultatų“: „Projektų vertinimo komisija, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V–723, įvertino Jūsų pateiktą paraišką ir atsižvelgus į bendrus projektų vertinimo rezultatus nusprendė finansavimo pagal programą šiam projektui neskirti.“ Pridėtame neparemtų projektų teikėjų sąraše – šios bažnytinės ar krikščioniškos organizacijos:
– Vilniaus arkivyskupijos Caritas (projektas „Aš esu“. Sveikimas, kaip atsakingos laisvės puoselėjimas);
– Vilkaviškio vyskupijos Caritas (projektas „Rizikos grupių asmenų sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas Marijampolės savivaldybėje“);
– Lietuvos Caritas (projektas „Prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų fizinė ir psichinė sveikata“);
– Šv. Pranciškaus onkologijos centras (projektas „Vėžys ir emocijos: rekomendacijos ligoniams ir jų artimiesiems“);
– Krikščionybės žiniasklaidos tarnyba (projektas „Sveikatos kultūros plėtros tarptautinė patirtis Lietuvoje“).
Šį tik kelių mėnesių bažnytinių organizacijų „išskirtinio traktavimo“ (?) sąrašą išsiunčiu savo kolegoms septyniose Vyskupijų Caritas regioninėse organizacijose ir Lietuvos Šeimos centrui, manau, bendradarbiai galėtų jį sėkmingai pratęsti ir papildyti.
Be abejo, esame patyrę ir objektyvaus teiktų paraiškų įvertinimo bei sulaukę paramos, džiugu, kad ne visuomet valstybės institucijose vadovaujamasi marksistinės priešpriešos kriterijais „bažnytinis – nebažnytinis“, – kai kur dar rūpi ir paraiškos turinys... Ir, paremdama krikščioniškų bendrijų iniciatyvas, valstybė iš tiesų pasitarnauja ne kažkokiai partinei (savai ar nesavai) grupei, o tiek vargstantiesiems, kuriems organizuotos krikščionių grupės dažniausiai jautriau, lanksčiau ir pigiau nei valdiškos struktūros stengiasi padėti. Tačiau, kad ir ką sakytume, tai, ką aprašiau, specialiu palaikymu vargu bau galima pavadinti.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
UNITAS FRATRUM,
esu tik savamokslis, tačiau vistiek mane erzina tie, kurie vaidina išmanančius net savamoksliais nepasistengdami būti.
Pirmas principas - religinems konfesijoms bendradarbiauti su valstybe nėra nieko blogo, būtų tai katalikai, ortodoksai ar kalvinistai.
Antras principas - bendradarbiauti nereiškia paneigti Bažnyčios atskirumo nuo valstybės ir atvirkščiai. Čia yra kietųjų ateistų linija - kryžius ant bažnyčios stogo jiems jau yra įžeidžiantis viešosios erdvės suteršimas, valstybės pareigūno susitikimas su dvasininku - būtų tai Dalai Lama, pastorius ar katalikų vyskupas - jau vėl, valstybės užvaldymas iš religijos pusės.
Unitas Fratrum, mane stebina tokie kaip tamsta - iš pykčio katalikams pasiima banalias ir kvailas karingųjų ateistų argumentacijas, iš noro įkasti ignoruodami, kad tos argumentacijos ir ganėtinai kvailos, ir plius dar prieš juos pačius atsigręžia.
Paprasta iliustracija - kalvinistai sumanytų atidaryt ligoninę. Tačiau dabar sveikatos standartai kontroliuojami valstybės, reikėtų integruotis į bendrą draudimo sistemą ir t.t. Kitaip tariant, neišvengiamas kontaktas su valstybe, su biudžetu ir t.t. Tai ką, ligoninės dėlto neatidarinėt? O jei atidaryt, kodėl, pavyzdžiui, kalvinistų ligoninė negalėtų dalyvauti valstybės konkurse, su kitomis ligoninėmis, dėl kokio nors tyrimo,a?
Trečia, istoriškai kalvinizmas buvo atskirtas nuo valstybės savotišku būdu - Dievas buvo laikomas auščiausiu tikinčiųjų bendruomenės ir visuomenės įstamdaviu. Kitaip tariant, atskirta, bet su sąlyga, kad valstybė bus prokrikščioniška. Tai ir buvo Kalvino Ženeva. Demokratinė TEOKRATIJA, kaip ją kai kas vadina. Gerokai skirtingas dalykas nuo dabartinės valstybės ir bažnyčios atskyrimo sampratos. Tad nereikia čia apsimesti.
Ketvirta, paliekant į istoriją ir žiūrint i šiandien, kažkodėl neteko matyt, kad kalvinistai nepriimtų kasmetinės paramos Lietuvos tradicinėms religinėms bendruomenėms. Liuteronai keliose valstybėse - Skandinavijoje - oficialiai tebėra "valstybės religija".
Penkta - kalvinistų tradiciškai yra Šveicarijoje. Ir štai, šiame, 2011 metų sausio straipsnyje rašoma apie Vaudo kantono kalvinistų finansų problemas. Rašoma, kad nors iš valstybės gauti 35 milijonai frankų (plius minus tiek pat eurų), pinigų trūksta visiems poreikiams ir t.t. Gali išsiverst per google translator. tai dar viena iliustracija kaip tamsta savamoksliškai nepasistengė pasidomėt apie kalvinizmą ir valstybę.
bonnenouvelle.ch/fevrier-2011/dossier/l-eglise-part-en-campagne.html
IŠVADAI - baik su tuo savo siauru smulkmenišku antikatalikišku verkšlenimu, plius dar su praskydusiais argumentais. Jei jau nori kritikuot, ieškok solidžių argumentų, o ne tokių, su kuriais pats šaką ant kurios sėdi nusipjauni.
Vinijai. "...žmonės atsisako laisva valia mąstyti ir ieškoti atsakymų". Ar tai krikščionys atsisako? Dabar neturiu laiko rašyti, gal Jūs galėtumėt vieną-kitą protingą mintį pasakyti apie artimo meilę, kurią labai propaguoja krikščionybė? Man būtų labai įdomu sužinoti, ką apie tai mąsto ne krikščionė. Kai atsiras laiko, labai norėčiau ir aš kokią mintį pridurti. Aš manau, kad artimo meilė yra labai svarbus dalykas mūsų gyvenime. Ar ne krikščionims irgi?
bažnyčia- tai vienintelė tikra kultūrinė vieta, kur kiekvieną dieną renkasi žmonės. Kurie kultūros namai tiek pritraukia žmonių ? Kur vyksta tiek renginių? Ar jūs mišias nelaikote gyvenimo būtinybe? Čia žmonės praleidžia laiką ir bendrauja. Atsibusk Sysai ir palik ramybėje apie ką neišmanai.
To Nemo
Na palaukite. Kalvinistai uz griezta valstybes ir baznycios atskyrima. Taip jau nuo XVIII a. Prisiminkite JAV. O sitas tautos ir RKB ukio maisymas, tai jau brangiausiuju romieciu polinkiai.
žmonės bijo Dievo... iš komentarų girdisi ;- būkit kas tik norit-tik būkit netikintys ir nepriklausykit jokiai religijai-ypač krikščionims...kažkokia psichinė liga- žmonės atsisako laisva valia mąstyti ir ieškoti atsakymų.
Geras Ateiste, matyt sovietmety dar negyvenai arba nesidomėjai tais reikalais, apie kuriuos kalbame. Vienoje gatvės pusėje stovėdavo bažnyčia ir dažniausiai nacionalizuota klebonija ir špitolė, kurioje būdavo ir anksčiau rūpinamasi pagalbos reikalingais. O priešingoje gatvės ar aikštės pusėje būdavo kuriamos mano minėtos įstaigos tam, kad atitrauktų žmones nuo bažnyčios, šv.Mišių metu triukšmą paleistų, būtų lengva iš ten stebėti, sekti ateinančius į bažnyčią, pagaliau būtų vieta ir girtuokliams prisisiurbti. Taigi lyg ir neišeitų persibazuoti... Gal nespėliokim, kiek procentų iš vienos ir kitos pusės dalyvauja pagalbos veiklose. Gal nesuklysiu pasakęs, kad viena gatvės pusė rūpinasi kita puse. Negi krikščionis turi atsisakyti savo pasaulėžiūros, kad galėtų užsiimti humanitarine veikla? Dar pajuokaukim -jei lietuvių net 80proc. užsirašę apklausose katalikais besantys, tai savo suneštų mokesčių gali tikėtis ir labdaringai veiklai. Jei esi toks geras Ateistas, tai atnešk į Caritą pinigėlių arba ateik padirbėti, nes tikrai keletas ateistų gal ateina čia paramos. Arba nusižemink ir ateik apie 16 val. pasiėmęs šaukštą prie Motinos Teresės vienuolyno Vilniuje ir atsistok į eilę. Tikrai neklaus, ar čia tik katalikai ir neplaus smegenų. Tiesa, išgėręs neik, nes nieko negausi.
Cit.: "Negi jūs tikrai net nesugebat įsivaizduot, kad gerus darbus galima vykdyti nebrukant religijos?"
Problema, Gerasis Ateiste, ta, kad niekas tos religijos "Carite" nebruka. T.y. į atėjusio žmogaus pasaulėžiūrą nežiūri. Duoda paramą bet kokiam žmogui, jei tik jam jos reikia. Cit.: "Jeigu norit žmonėms padėt - registruojat visuomeninę organizaciją."
O kas yra visuomeninė organizacija? Kuo tokia organizacija skirtųsi nuo dabartinio "Carito"? Tuo, kad savanoriai galės būti bet kokių pažiūrų žmonės? Tai ir dabar "Carite" savanoriais gali būti bet kokių pažiūrų žmonės. Tuo, kad visuomeninė organizacija remtų bet kokių pažiūrų žmones, nereikalaudama keisti pasaulėžiūros? Tai ir dabar "Caritas" remia bet kokių pažiūrų žmones, įskaitant ir ateistus, ir visiškai nereikalauja iš paramos ateinančių žmonių pasaulėžiūros keitimo. Dar daugiau, "Caritas" išvis nereikalauja nurodyti, kas esi. Taigi ir Tamsta, atėjęs į "Caritą", gautum paramą be jokio, kaip Tu vadini, "smegenų plovimo".
Svirply, "Paprastas dalykas - caritui tereikia persibazuoti iš vienos gatvės pusės į kitą."
Kas gi čia nesuprantamo, jeigu norit smegenis plaut - registruojat religinę organizaciją.
Jeigu norit žmonėms padėt - registruojat visuomeninę organizaciją.
Negi jūs tikrai net nesugebat įsivaizduot, kad gerus darbus galima vykdyti nebrukant religijos?
blog.lrytas.lt/ateistas
Unitas F, nors tamsta priklauso prie betoninio monolitinio mąstymo atstovų ir trykšta nuolatine smulkmeniška pagieža katalikams, bet tai gal vis dėlto gali suprasti, kad jei kalvinistų ar liuteronų Lietuvoje būtų 2/3 milijonai, tai jie, o ne katalikai būtų didžiausiai valstybės partneriai. Tada savivaldybės, atsižvelgdamos į tikinčių piliečių poreikius, remontuotų kalvinistų, o ne katalikų bažnyčių stogus. Tada liuteronai, o ne katalikai, vykdytų didžiausius projektus.
Bet ne, vietoj to, kad garbingai pasakytum, jog katalikų projektai, jei jie geri, yra teigiamas visiems dalykas, o jei kas nesusilaikęs semia sau į kišenę, tai tegu bendra tvarka sėda į cypę, rašai, suprask, kad čia visi katalikai bendra "semia" iš biudžeto, nekreipdamas dėmesio, kad daugiausia iš tų pat, kad ir statistinių katalikų biudžetas ir suneštas, nekreipdamas dėmesio kaip tie pinigai panaudojami.
Na, bet kaip rašiau, toks mąstymas yra būdingas nykštukiškai smulkmeniško tulžingumo psichologiniam profiliui:)
Broliai kapucinai
Sysis ir visokie fratrumai jau nueina kaip istorijos šiukšlės. Užtat ir smirda čia.