2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Dešimtasis Lėlių vežimo teatro „Lagaminas“ sutapo su teatro įkūrimo jubiliejumi

2011-09-09
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas  Visuomenė » Lietuvos regionai  Kultūra » Informacija 

Panevėžyje baigėsi kas dvejus metus vykstantis tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Lagaminas – 10“. Šįkart jis sutapo su populiaraus renginio organizatoriaus Lėlių vežimo teatro įkūrimo 25-mečiu.

Lėlių vežimo teatro scenoje – tarptautinio festivalio „Lagaminas – 10“ atidarymo ir teatro jubiliejaus paminėjimo akimirka. Sveikinimus priima teatro vadovas Antanas Markuckis. Teatro archyvo nuotr.

Šiandieninė Panevėžio, o ir visos Aukštaitijos, trisdešimtmečių karta užaugo drauge su unikaliu visoje Europoje Lėlių vežimo teatru, o dabar teatras ugdo ir lavina jų vaikus.

Teatro įkūrėjas ir puoselėtojas, Lietuvos lėlininkų asociacijos vadovas, Boriso Dauguviečio ir H. K. Anderseno (Danija) premijų laureatas Antanas Markuckis datų nesureikšmina. Jam kur kas svarbesnis kasdienis, deja, nestokojantis biurokratinių ir finansinių rūpesčių kūrybinis darbas, dalykinis bendradarbiavimas su autoriais ir teatro partneriais mūsų šalyje bei užsienyje.

Per metus jaukiame, išpuoselėtame stacionare ir gastrolėse po visą Panevėžio regioną parodoma per 300 spektaklių. Taip pat dalyvauta tarptautiniuose festivaliuose Rusijoje, Estijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Lenkijoje. Pats teatras, be tarptautinio „Lagamino“ festivalio, kasmet rengia „Molinuko teatrą“, kuriame renkasi šalies sceninio meno vaikams kūrėjai.

Į pastarąjį „Lagaminą“ Lėlių vežimo teatro jubiliejaus proga norėta sutalpinti 25 svečių kolektyvus, tačiau to neleido per menkas finansavimas. Nežiūrint to, visgi susirinko penkiolika kolektyvų: net per 100 aktorių, režisierių, kritikų, teatro vaikams specialistų iš Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Norvegijos, Ukrainos, pačios Lietuvos.

Net trejetą įspūdingų spektaklių, intrigavusių ir suaugusiuosius – „Stebuklingas vaikas ir karalius slibinas“, „Ženklai“, „Taigi, jie sustabdo jūrą“ – parodė trys prancūzų teatrai.

Gausi ir spalvinga Rusijos delegacija, gerokai paįvairinusi ir tradicinę Panevėžio gimtadienio šventės dalyvių eiseną, taip pat suvaidino trejetą spektaklių.

Turi „Lagaminas“ ir tradiciją, prasmingą socialinį projektą: festivalyje visada pasirodo Lavėnų socialinės globos namų gyventojų teatras. Šįkart inscenizacijos autorius ir režisierius Gintaras Kutkauskas su savo globotiniais pastatė spektakliuką „Gražiausi pasaulyje daiktai“.

Festivalį irgi tradiciškai užbaigia šeimininkai. Lėlių vežimo teatro kieme trečiadienio pavakare suvaidintas  H. K. Anderseno pasakos motyvais Elenos Mezginaitės ir Antano Markuckio sukurtas „Skiltuvas“.  

Liuda Jonušienė

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Thomas Merton. Septynaukštis kalnas: tikėjimo autobiografija

Būdamas trapistų vienuolyne Thomas Mertonas parašė šį nepaprastą liudijimą, nepakartojamą dvasios autobiografiją, istoriją žmogaus, pasitraukusio iš pasaulio tik po to, kai patyrė, ką reiškia būti į jį visiškai panirusiam.