2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Juodkrantėje pušyną keičia lapuočiai

2011-09-11
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Gamta  Gamta ir mokslas » Mokslas 

Mokslininkai nustatė, kad kormoranų išmatos Juodkrantėje sunaikino ne tik sengirę, bet ir kitą pušynams būdingą augmeniją.

Keičiasi ir vabzdžių įvairovė. Be to, pradeda dygti lapuočiai – ąžuolai, beržai, praneša LTV naujienų tarnyba.

Jau antrus metus Gamtos tyrimų centro mokslininkai nuo pavasario, kai kormoranai pradeda sukti lizdus, iki rudens, kada jie ištuštėja, tyrinėja, kaip jų buvimas veikia miško dirvožemį, augaliją ir gyvūniją.

Marių žuvimi mintantys kormoranai sulaukė ir žvejų, ir vietos gyventojų nepasitenkinimo. Maždaug prieš 25 metus lizdus pradėję sukti Juodkrantės sengirėje, jie rūgščiomis išmatomis sunaikino šimtametes pušis. Pasak mokslininkų, žūva ir apačioje esantys augalai.

„Yra žymių tiek dirvožemio rūgštingumo, tiek augalijos pokyčių. Tai reiškia, kad nyksta pušynui būdingi augalai. Kadangi nudžiūsta pušys, išnyksta sąmanos, kiti augalai. Įsivyrauja žolės. Mažėja rūšių įvairovė – tiek grybų, tiek gleivainių, kerpių. Taip pat vabzdžių, įvairių žinduolių“, – sako Gamtos tyrimų centro darbuotojas dr. Jonas Kasparavičius.

Pasak mokslininkų, tik per ilgesnį laiką galima įvertinti kormoranų poveikį. Taip pat kaip keisis sunaikintas miškas. Tačiau pasibaigus finansavimui, baigiami ir dvejus metus vykę tyrimai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistai, prižiūrintys kormoranų koloniją, sako, kad kažkada čia ošusį pušyną jau keičia lapuočiai – dygsta ąžuolai, beržiukai.

„Ten toliau eglės pradėjo [augti]. Reiškia, dirvai nors ir pakenkė, bet kažkokia tai trąša atsiranda. Reikia pažiūrėti, gal ten kokie bestuburiai gyvena ar dar kas nors. Aš nieko baisaus nematau. Gamtoje kažkokia pusiausvyra vis tiek yra“, – teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius.

Dėl nykstančių pušų kormoranai traukiasi link jūros. Tačiau Kuršių nerijos gamtosaugininkų tai negąsdina. Kolonijos skaičius reguliuojamas. Pavasarį, kai kormoranai padeda kiaušinius, jie baidomi petardomis, kad lizduose likusios dėtys atšaltų. Kasmet čia suskaičiuojama iki 3 tūkst. lizdų.



Marija Gabrienė
LTV naujienų tarnyba

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

skalsu 2011-09-13 09:41

Ąžuolai irgi gerai :) kai užaugs, bus šernams gilių.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.