2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Krepšinio gladiatorių kovose išliko stipriausieji

2011-09-12
Rubrikose: Visuomenė » Sporčiukas 
Krepšinis 09

EPA nuotrauka

 Dirkas Nowitzkis po pralaimėtų rungtynių Lietuvai apgailestavo, kad  burtai iškrėtė pokštą Europos krepšiniui – tarpusavyje teko grumtis pajėgiausioms komandoms, o kitame pogrupyje kovojo gerokai silpnesnės. Galima sutikti su vienu talentingiausių pasaulio krepšininkų, jog visos šešios E grupės komandos yra vertos žaisti ketvirtfinalyje. Tiesa, ko vertos kalbos apie iš esmės skirtingą grupių pajėgumą, pamatysime, kai prasidės ketvirtfinaliai.

Tai, kas aišku jau šiandien, kad Turkijos ir Vokietijos krepšininkai neįvykdė jiems keltos užduoties patekti į Londono olimpines žaidynes. Kita vertus – ar ši užduotis reali, įvertinant, su kuo šioms komandoms teko konkuruoti?

 Turkijos gerbėjai ir žaidėjai nusivylę

 Po pralaimėtų rungtynių serbams – 67:68 turkų treneris ir žaidėjai liejo apmaudą, teigdami, kad buvo verti aukštesnės vietos. Tiesa, kyla klausimas: kuo toks įsitikinimas pagrįstas? Taip, turkai tapo pasaulio vicečempionai, tačiau prieš metus teko rungtyniauti Turkijoje. Savo gerbėjų akivaizdoje tradiciškai turkų krepšininkai žaidžia it su sparnais. Taip pat jau įprasta, kad anapus Turkijos ribų šios šalies nacionalinei rinktinei sekasi itin sunkiai.

Grumiasi Turkijos ir Vokietijos milžinai. Regis, tik E. Kanteras nenuvylė turkų sirgalių.

EPA nuotrauka

Prisiminkime, jog labai mažai trūko, kad turkai savo pasirodymą būtų baigę jau Panevėžyje. Po apmaudaus ir kvailo pralaimėjimo lenkams atrodė, kad turkų likimas nuspręstas. Tebuvo likęs mažytis vilties šiaudas, kuris po britų pergalės prieš lenkus tapo tikru gelbėjimosi ratu. Turkų krepšininkai po britų pergalės džiaugėsi kur kas labiau nei patys britai.

Atrodė, kad tiesiog nuo bedugnės krašto išsigelbėję turkai dabar įjungs papildomą pavarą. Didesnės energijos pliūpsnio, panašu, pakako tik vienoms rungtynėms. Turkai, netikėtai įveikę ispanus, parodė, kad tai įmanomas dalykas. Tačiau, kaip pasirodė, šis ispanų pralaimėjimas nesutrukdė jiems užimti pirmą vietą E grupėje, o turkams pergalė nepadėjo patekti tarp aštuonių geriausių turnyro komandų.

Lemiamu turkų pralaimėjimu turėtume vadinti net ne paskutines rungtynes, kai paskutinę sekundę Ersano Ilyasovos metimas skriejo pro šalį ir palaidojo paskutines turkų viltis. Serbai šiose rungtynėse stebuklų neparodė, tačiau turkai žaidė dar prasčiau.

Panašu, jog jie buvo sugniuždyti jau po pralaimėjimo vokiečiams (67:73), kai, regis, Turkijos komanda kontroliavo rungtynių eigą iki pat jiems nelemto ketvirto kėlinio. Po šio pralaimėjimo galutinai susvyravo psichologinė turkų stiprybė. Taip, jie galėjo nugalėti serbus ir patekti į ketvirtfinalį, tačiau, labai tikėtina, šis barjeras pasitikėjimą savimi praradusiems turkams būtų per aukštas.

Turkijos treneriui už galvos teko griebtis ne po vienerių rungtynių.

EPA nuotrauka

Ar turkai stipresni už vokiečius, serbus ar lietuvius? Ne. Tuo labiau kad šiame čempionate galima tikrai pagirti tik jaunąjį talentą Enesą Kanterą, kuris ir paskutinėse turkų rungtynėse buvo rezultatyviausias. E. Ilyasova neblogai atrodė kai kuriose rungtynėse, bet šiaip žaidė pernelyg banguotai. Na, o labiausiai nuvylė H. Turkoglu. Talentingas ir patyręs žaidėjas buvo vadinamas krepšininku, kuris gali žaisti ne blogiau nei Andrejus Kirilenka, Pau Gasolis ar D. Nowitzkis. Turkijos treneris prieš čempionatą net buvo pareiškęs, kad jų lyderis realiai pretenduos į geriausio turnyro žaidėjo titulą. Tačiau beveik 11 taškų vidutiniškai per rungtynes ir beveik 4 atkovoti kamuoliai – tai gera statistika turnyro vidutiniokui, bet ne superžaidėjui. Tuo labiau kad daugiausia taškų per rungtynes – 14 – H. Turkoglu įmetė portugalams pirmose čempionato rungtynėse. Per rungtynes, kur sprendėsi, ar Turkija žais ketvirtfinalį, H. Turkoglu įmetė tik 8 taškus.

Jau po Panevėžyje vykusių rungtynių buvo kalbama, kad, jei H. Turkoglu nepradės žaisti geriau, Turkijos rinktinės laukia liūdna pabaiga. Šios prognozės pasitvirtino.

Turkijos lyderis H. Turkoglu Lietuvoje buvo pristabdytas

EPA nuotrauka

Niekas neabejoja, kad Turkijos rinktinę išvysime 2013 metų Europos čempionate Slovėnijoje. Ar ji gali tikėtis geresnio pasirodymo? Labai daug kas priklausys, ar turkai sugebės atrasti gerų talkininkų E. Kanterui, kuris turėtų būti ryškiausia šios rinktinės žvaigžde po dvejų metų.

 Vokietijos paskutinis šansas?

 Tikėtina, kad ta Vokietijos rinktinė, kurią išvysime 2013 metais, iš esmės skirsis nuo tos komandos, kuriai taip ir nepavyko įveikti paskutinės kliūties kelyje į ketvirtfinalį – lietuvių. Beje, vokiečius galima vadinti vienais palankiausių mūsų varžovų, nes kol kas tarpusavio susitikimų statistika – 5 pergalės ir nė vieno pralaimėjimo.

D. Nowitzki ir C. Kaman pralaimėjimas Lietuvai veikiausiai buvo pskutinės rungtynės rinktinėje.

EPA nuotrauka

Jau artimiausiu metu Vokietijos rinktinę turėtų palikti trys labai svarbūs žmonės: treneris Dirkas Bauermannas, labai gerbiamas Vokietijoje specialistas, Dirkas Nowitzkis ir Chrisas Kamanas. Taip pat mažai tikėtina, kad karjerą rinktinėje tęs ir jos senbuvis – Svenas Schultzė. Visa tai Vokietijos rinktinei čempionate Lietuvoje suteikė tik papildomos motyvacijos ir energijos.

Kaip prieš čempionatą sakė D. Nowitzkis, turime dar vieną gerą galimybę pabandyti.

Vokietijos bėdos prasidėjo dar Šiauliuose, kai atkakliose rungtynėse buvo pralaimėta serbams ir prancūzams. Vilniuje vokiečiams reikėjo stebuklo – pergalės prieš galingus ispanus ar savo žiūrovų akivaizdoje žaidžiančius lietuvius. Vokiečiai jo nesulaukė, nors, galima sakyti, kad stebuklingai išplėšė pergalę prieš turkus.

Tiesa, rungtynėse su ispanais atrodė, kad vokiečiai arti pergalės. Prieš paskutinį ketvirtį jie atsiliko tik vienu tašku, tačiau paskui pritrūko jėgų ir pralaimėta 68:77. Jėgų vokiečiams pritrūko ir rungtynėse su lietuviais. Panašu, jog tikrai rimtų pagalbininkų šiuo metu rinktinėje C. Kamanas ir D. Nowitzkis neturi.

Pavargęs D. Nowitzkis tampa visai nepanašus į tą superžvaigždę, kuri sugebėjo sugniuždyti Majamio krepšininkus  NBA.

D. Nowitzkiui nepavyko tapti antruoju pagal rezultatyvumą krepšininku per visą Europos čempionatų istoriją. Tam reikėjo su lietuviais žaisti bent dvigubai geriau. Panašu, jog apie šį rekordą vokiečių talentas galvoja kur kas mažiau nei apie būtinybę pailsėti. D. Nowitzkis per 8 žaistas rungtynes pelnė vidutiniškai beveik po 20 taškų ir atkovojo vidutiniškai po 7 kamuolius. Bet kam kitam tai būtų nebloga statistika, tačiau pats D. Nowitzkis pripažino, kad buvo prastos sportinės formos ir nesugebėjot tapti įkvepiančiu pavyzdžiu jaunesniems komandos nariams.

Ką gi, galime pasidžiaugti, jog turėjome galimybę iš arti pamatyti didį krepšininką, nes kada jis vėl rungtyniaus Europoje ir kada nors dar rungtyniaus – labai neaišku.

 Serbų geriausia sportinė forma ateityje?

 Teko skaityti optimistinių serbų specialistų komentarų, kad svarbiausia, jog Serbijos rinktinė jau aštuntfinalyje, kur reikia pamiršti buvusias rungtynes ir viską pradėti iš naujo. Esą serbai turi didžiulį potencialą, kurio dar neišnaudojo, nes tik dabar turėtų būti pasiekta geriausia sportinė forma. Jei iš tiesų taip, tai komandai, kuri užims F grupėje pirmą vietą ir ketvirtfinalyje žais su serbais, – labai nepasisekė.

D. Ivlovičiui sugrįžimas prie rinktinės vairo nėra "rožėmis klotas"

EPA nuotrauka

Tačiau bent jau rungtynėse su Turkija serbų optimizmui pagrindo buvo mažai. Nors Serbija laimėjo tas rungtynes, tačiau tereikėjo kiek didesnės sėkmės turkams, ir jie paskutinę sekundę būtų išplėšę pergalę ir pasiuntę serbus namo.

Susidaro įspūdis, kad Serbijos rinktinė iki šiol negali pamiršti apmaudaus pralaimėjimo prancūzams po pratęsimo. Jei serbai būtų pataikę per paskutinę ataką, jie būtų atvykę į Vilnių visai kitos nuotaikos ir galbūt kautųsi ne dėl ketvirtos, o dėl pirmos vietos grupėje. Tačiau „jeigu“ nesiskaito.

Serbų lyderis M. Teodosičius kol kas neatskleidė visų sugebėjimų.

EPA nuotrauka

Pralaimėjimą lietuviams (90:100) serbai gali aiškinti tuo, kad Lietuva tądien žaidė ypač galingai. Tačiau ispanams serbai pralaimėjo tiesiog beviltiškai – 59:84. Serbai per šias rungtynes atrodė beviltiškai ir visiškai nepriminė tos komandos, kuri prieš metus sudavė itin skaudų smūgį Europos čempionams ir užkirto kelią medalių link. Serbų ir ispanų rungtynės Vilniuje kur kas labiau priminė 2009 metų Europos čempionato finalą, kuriame ispanai nepaliko serbams jokių vilčių.

Serbų lyderiais Lietuvoje galima vadinti Nenada Krstičių (vid. 14 taškų per rungtynes), Milosą Teodosičių (vid. 12 tšk.) ir Dusko Savanovičių (vid. 14,6 tšk.). Per rungtynes su prancūzais įspūdingai sužaidė Marko Keselis, tądien pelnęs net 25 taškus. Tačiau tenka pripažinti, kad kol kas serbų rinktinė dar neprimena tos, kuri įspūdingai žaidė Turkijoje ir tik per teisėjų palankumą turkams nepateko į finalą.

Visgi tai visiškai nenuspėjama komanda, ir F grupės nugalėtojai (ar tai būtų rusai, ar makedonai) tikrai negali ramiai laukti ketvirtfinalio.  Pajutę žaidimo skonį, serbai galai nugalėti bet ką, tačiau kol kas dažniau jiems iki tikrai gero žaidimo dar kažko trūksta.

Lietuva grūdinasi kaip plienas?

Šešios pergalės ir du pralaimėjimai. Lietuvos rinktinė žaidžia ne taip idealiai, kaip norėtų aistruoliai, svajojantys, jog lietuviai visus šluos nuo kelio, tačiau visos kalbos apie tai, kad čempionatas Lietuvoje mums taps sportine tragedija, jau nepasitvirtino. Lietuva jau pateko tarp aštuonių geriausių Europos komandų ir svariai pretenduoja dalyvauti bent jau atrankos į olimpines žaidynes varžybose.

Treneris K. Kemzūra ir įžaidėjas Š. Jasikevičius - svarbiausi Lietuvos rinktinės strategai.

EPA nuotrauka

Tiesa, vargu ar ką nors iš mūsų šiandien patenkintų toks minimalus tikslas. Dauguma lietuvių jau galvoja apie tikėtiną dvikovą su ispanais pusfinalį. O gal pavyks atsirevanšuoti?

Tačiau yra tokia patarlė: neperšokęs per griovį, nesakyk – op. Net jei ketvirtfinalyje tektų žaisti su santykinai silpnesne Makedonijos komanda, jos neįvertinti būtų didelė klaida. Tiek Panevėžyje, tiek Vilniuje įsitikinome, kad lietuviai gali žaisti tiek idealiai, tiek tragiškai. Gali pataikyti praktiškai visus metimus, o gali niekaip neįgrūsti kamuolio į krepšį iš po jo. Aišku, keliolika tūkstančių nuostabių aistruolių tribūnuose – puiku. Kita vertus, toks palaikymas, panašu, kartais ne įkvepia, bet sukausto lietuvių krepšininkus.

Pralaimėjimą ispanams Panevėžyje jau beveik pamiršome. Sunkiau pamiršti nesėkmę kovoje su prancūzais. Labai svarbios rungtynės, kurios galėjo suteikti didžiulį psichologinį užtaisą. Tikrai negalima sakyti, kad vyrai nesistengė ar neatidavė visų jėgų. Tačiau susidarė įspūdis, kad ypač pirmoje rungtynių pusėje lietuviai tiesiog bijojo atakuoti prancūzų krepšį. Gynyboje žaidė puikiai, tačiau krepšinyje reikia ne tik gerai gintis, bet ir įmesti daugiau nei priešininkas.

Kelia nerimą tai, kad ilgą rungtynių maratoną lietuviams tenka žaisti praktiškai devyniese.

Lietuvos aistruoliai - didžiulė paspirtis mūsų krepšininkams.

EPA nuotrauka

Marijono Petravičiaus trauma praretino aukštaūgių pajėgas. Prieš čempionatą kalbėta, kad pastarųjų rinktinėje per daug. Dabar atrodo, jog net per mažai. Tiesa, Jonas Valančiūnas stengiasi kompensuoti M. Petravičiaus netektį. Jaunasis talentas pelno vidutiniškai po 10,4 taško per rungtynes ir kasdien žaidžia vis solidžiau.

Jei Marijonas jau tikrai likusiose kovose nepadės rinktinei, tai Kšištofo Lavrinovičiaus ir Tomo Delininkaičio indėlio tikrai labai reikėtų. Tuo labiau kad tiek Darius Songaila, tiek Paulius Jankūnas paprastai gauna daug pražangų, ir K. Lavrinovičius galėtų juos pakeisti. Na, o jei dar įmestų savo firminių tritaškių metimų… Tolimų metimų specialistu vadinamas ir T. Delininkaitis. Jo, kaip įžaidėjo, kol kas tikrai nepasigendame. Tačiau ne vienose rungtynėse labai reikėjo krepšininko, kuris galėtų pataikyti iš toli. Turkijoje Tomas žaidė puikiai, tačiau šiame čempionate jam telieka mosuoti rankšluosčiu ant atsarginių suolelio.

Žinant, kad lietuviai mėgsta žaisti greitą krepšinį, svarbus klausimas – ar pakaks jėgų iki ilgo čempionato pabaigos? Daug ramiau jei turėtume 11 visaverčių žaidėjų, o ne 9.

Prancūzai ruošiasi finalui?

Nepaisant to, kad prancūzams nepavyko atsivežti į Lietuvą „svajonių komandos“, nes traumos paliko už  borto kelis svarbius žaidėjus, tačiau vien jau Tony Parkerio sugrįžimas ir Joakimo Noah debiutas rinktinėje daro šią komandą viena rimčiausių pretendenčių į medalius.

Prancūzijos rinktinės lyderiai J. Noah ir T. Parker

EPA nuotrauka

Prancūzai, kaip ir buvo galima tikėtis, Lietuvoje žaidžia atletišką žaidimą – ne tiek patys efektingai puola, kiek „supančioja“ kitas komandas. Lietuviai tiesiog duso prancūzų gniaužtuose ir nebuvo panašūs į tuos, kurių metimai buvo neišsprendžiama serbų problema.

Žinant, kad šis čempionatas itin ilgas, tęsiasi net tris savaites, komandų fizinis pasirengimas gali tapti itin svarbių veiksniu. Prancūzai tarsi turi šioje srityje rimtą kozirį. Beje, jie net kiek įžūliai nutarė patausoti savo lyderius paskutinėse grupės rungtynėse su Ispanija. Aišku, galima spėti, jog prancūzai tokiu būdu stengėsi išvengti akistatos pusfinalyje su lietuviais. Kita vertus, prancūzų žurnalistai atvirai sako, kad jau dabar jie daugiausia galvoja apie lemiamas rungtynes – finale su ispanais. Tad per grupės susitikimą galbūt nenorėta demonstruoti visų turimų kozirių?

Prancūzų aukštaūgis Joakimas Noah negali pasigirti įspūdingu rezultatyvumu – vidutiniškai tik 10 taškų per rungtynes. Tačiau jis atkovoja vidutiniškai 8 kamuolius per rungtynes ir atlieka labai daug svarbaus darbo gynyboje. Vis laisviau jaučiasi ir Tony Pakeris, kuris ne tik pelno vidutiniškai beveik po 23 taškus kiekvienose rungtynėse, bet ir atlieka po 5 rezultatyvius perdavimus. T. Parkerio vaidmuo svarbus ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų, nes jis yra akivaizdus emocinis komandos lyderis. Lietuviai tikrai įsidėmėjo Nando De Colo – vienintelį baltaodį krepšininką Prancūzijos rinktinėje. Galima sakyti, kad jis vienas „nužudė“ lietuvių viltis ketvirtajame rungtynių kėlinyje. Lietuviams jis įmetė net 21 tašką, nors prieš tai daugiausia buvo įmetęs 4 per rungtynes. Tai tik parodo, kad šioje rinktinėje kiekvienas žaidėjas gali imtis iniciatyvos ir nulemti rungtynių eigą.

Ketvirtfinalyje prancūzų laukia graikai, kurie, palyginti su praėjusiais metais, gerokai susilpnėjo. Susitiks dvi rinktinės, kurios sugeba įvaryti varžovams neviltį savo gynyba. Šios poros favoritais vienareikšmiškai vadinami prancūzai, nebent graikų strategai sugalvotų gudrybių, kurioms prancūzai būtų nepasiruošę.

Ispanus tenkina tik nugalėtojo titulas

Jei ne tas keistas kluptelėjimas rungtynėse su turkais Panevėžyje, ispanai galėtų sakyti, kad viskas vyksta pagal idealų planą.  Geriausias rungtynes ispanai sužaidė su lietuviais, pademonstravę žaidimą pirmoje rungtynių dalyje, prieš kurį neatsilaikytų nei JAV „svajonių rinktinė“. Tiesa, kitose rungtynėse ispanai kur kas prasčiau pataikė tritaškius. Čia išsiskiria tik Juanas Carlosas Navarro, kuris tritaškius kol kas meta 42,3 nuošimčių taiklumu. Na, o Ispanijos komandos statistiką šioje srityje labiausiai gadina Ricky Rubio, kuris prametė visus 11 tritaškių metimų. Šio jauno įžaidėjo statistika apskritai atrodo apgailėtinai. Į NBA persikėlęs įžaidėjas sugeba pelnyti tik vidutiniškai 1,4 taškų. Per rungtynes ir teatlieka po du rezultatyvius perdavimus.

Nors Jose Calderfono tikrai nėra šiuo metu geriausios sportinės formos, ir tos viltys, kad jis taps vienu iš rinktinės lyderių, nepasitvirtino, tačiau jo statistiniai rodikliai bent dvigubai geresni nei R. Rubio.

Ispanai kol kas linskminasi per varžybas.

EPA nuotrauka

Kaip ir tikėtasi, svarbiausia ispanų smogiamąja jėga yra broliai Pau ir Marco Gasoliai. Jie žaidžia stabiliai, ir P. Gasolis gali būti vadinamas rimčiausiu konkurentu į geriausio čempionato žaidėjo titulą. Reikėtų pagirti ir komandos naujoką  Serge Ibaka. Beje, savo geriausias rungtynes šis puolėjas sužaidė būtent su Lietuva, kai pelnė 15 taškų.

Ispanas Rudy Fernandezas.

EPA nuotrauka

Rudy Fernandezas kol kas pelno vidutiniškai 8,3 taško, ir treneris iš jo tikisi geresnio žaidimo. Tačiau ir dabar Rudy yra labai svarbi puikiai veikiančio mechanizmo dalis.

Ketvirtfinalyje ispanų laukia slovėnai arba suomiai. Nepanašu, kad tai rinktinės, kurios gali pasipriešinti ispanams.

Daug didesnę intrigą žada pusfinalis, kur galbūt išsipildys Šarūno Jasikevičiaus žodžiai, jog jis labai norėtų, kad tektų dar kartą žaisti su ispanais.

Tačiau neužbėkime įvykiams už akių, net, jei kaip dėl krepšinio pamišę lietuviai, ir manome, kad vienintelė rinktinė, kuri gali sutrukdyti ispanams iškovoti auksą – tai Lietuva.

Parengė A. N.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.

 

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Arūnas Peškaitis OFM

Jutau baimę, tačiau ne tiek dėl fizinio saugumo, kiek dėl to, kad nežinojau, nei kaip reaguoti, nei ką sakyti. Turbūt taip atsiskleidė ir mano puikybė, nes įsivaizdavau, jog turiu nuteistiesiems sukelti kažkokį efektą.

Tomas Viluckas

Už padėtį žiniasklaidoje yra atsakingi: jos turinio kūrėjai (patys žurnalistai), jai palankios aplinkos sudarytojai (valstybės institucijos) ir jos vartotojai (visuomenė).