2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Radvilų rūmuose – dailės konkurso paroda „Lietuvos sakmė“

2011-09-12
Rubrikose: Kultūra » Dailė  Kultūra » Informacija 

Lietuvos dailės muziejus ir Čiurlionio galerija (Lemontas, JAV) rugsėjo 13 d., antradienį, 17 val. Radvilų rūmuose (Vilniaus g. 24) atidaro Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio premijų dailės konkurso parodą „Lietuvos sakmė“ (veiks iki spalio 26 d.).

Kęstutis Petras Ramonas. Ciklo "Protėvių kovų gyvoji atmintis" III dalis. 2010. Fotografas Vaidotas Aukštaitis

Parodoje 135 dailininkai pristato per 260 kūrinių. Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Eugenijus Nalevaika, parodos kuratorė Julija Mušinskienė, muzikuos prof. Veronikos Vitaitės fortepijono klasės studentė, tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatė Monika Daržinkevičiūtė.

Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmai vėl atvėrė sales Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio premijų dailės konkursų ciklą tęsiančiai parodai „Lietuvos sakmė“. Ją, kaip ir ankstesnes konkursines parodas, bendrai rengia Lietuvos dailės muziejus ir Čiurlionio galerija (The Art Gallery of Čiurlionis, Inc.), veikianti JAV, Lemonte. Šios galerijos iniciatyva 2005–2009 metais Vilniuje buvo surengtos trys, o Lemonte – dvi konkursinės parodos. Lietuvos ir išeivijos menininkai pirmąkart galėjo dalyvauti tame pat projekte, improvizuoti tomis pat temomis ir buvo apdovanoti tomis pat išeivijos dailininkų Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio premijomis. Čiurlionio galerija ne tik įvykdė įsipareigojimą skirti premijas visų penkių konkursinių parodų laureatams, bet ir finansavo visų šių parodų katalogų leidimą.

Čiurlionio galerijos, Inc., Lemonte surengti dailės konkursai „Išeivijos kelias“ (2006) ir „Lietuvos tūkstantmečio aidas išeivijoje“ (2008) tapo išeivijos kultūrinio gyvenimo įvykiais. Jie paskatino lietuvius dailininkus vėl burtis į bendrąsias parodas, o Čikagos lietuvių visuomenė galėjo pamatyti šiandienos išeivijos dailės panoramą, susitikti su dailininkais iš Lietuvos, po nepriklausomybės atkūrimo persikėlusiais gyventi į JAV ir įsitraukusiais į išeivijos kultūrinę veiklą.

Akivaizdų pritarimą konkurso parodų idėjai pareiškė ir Lietuvos dailininkai. Kiekviena iš konkursinių parodų „Lietuvos kelias“ (2005), „Lietuvos laikas“ (2007), „Lietuvos tūkstantmetis“ (2009) sulaukė vis daugiau dalyvių; „Lietuvos tūkstantmečio“ ekspozicijai buvo ankštoka net užėmus visas Radvilų rūmų parodines erdves. Lietuvos dailininkų aktyvumas, matyt, buvo stipriausias argumentas svarstant tolesnį konkursų likimą. Po paskutinės parodos Čiurlionio galerijos valdyba pasiūlė muziejui pratęsti Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio premijų dailės konkursų ciklą ir 2011 m. Vilniuje surengti dar vieną konkursinę parodą.

Ir Vilniuje, ir Lemonte veikusių konkursinių parodų temas diktavo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis. Naujoje LDM ir  Čiurlionio galerijos sutartyje konkurso nuostatai iš esmės nepakeisti, tad ir šios parodos tema, kaip ir ankstesnio ciklo parodų, pasaulį persmelkusių kosmopolitizmo ir globalizmo idėjų kontekste siekia stiprinti mūsų istorinę atmintį bei lietuviškosios kultūrinės tapatybės pagrindus ir išreiškia premijų donatorių bei konkursą inicijavusios Čiurlionio galerijos, Inc., puoselėtus idealus.

Čiurlionio galeriją 1957 m. Čikagoje įkūrė lietuviai dailininkai, karui baigiantis iš Lietuvos pasitraukę į Vakarus, o vėliau persikėlę į JAV. Galerija rengė lietuvių dailininkų parodas, iš visuomenės aukų pirko geriausius jų kūrinius būsimai laisvai Lietuvai. Kelis dešimtmečius kauptas išeivijos dailės rinkinys 1999–2000 m. parsiųstas į Lietuvą. Į tėvynę galerija grąžino ir joje saugotą premijų donatorių Miko J. Šileikio ir Teofilio Petraičio kūrybinį palikimą.

Mikas J. Šileikis (1893–1987), atvykęs į JAV iš Zarasų krašto 1913 m., baigė Čikagos meno institutą  ir tapo pirmu profesionaliu išeivijos dailininku. Per  ilgą gyvenimą jis sukūrė apie tūkstantį kūrinių, buvo vienas iš Lietuvių dailininkų sąjungos kūrėjų, Čiurlionio galerijos signataras, pirmasis jos direktorius, nuolatinis parodų dalyvis, rengėjas ir vertintojas, „Naujienų“ priedo „Meno žinios“ įkūrėjas ir redaktorius, dailės kritikas, rašytojas, vertėjas. Jis buvo ir pirmasis premijos, nuo 1980 m. teikiamos Čiurlionio galerijos rengiamų bendrųjų parodų dalyviams, donatorius. Kito mecenato – Lietuvos savanorio, Kauno meno mokyklos auklėtinio, dailės pedagogo, akvarelininko ir tapytojo Teofilio Petraičio (1896–1978) premija jo valia įsteigta po dailininko mirties iš Čiurlionio galerijai patikėto jo palikimo. Čiurlionio galerija, išsaugojusi daugiau kaip prieš tris dešimtmečius šių donatorių įsteigtą premijų fondą, iš jo skyrė premijas ir ankstesnių, ir šio konkurso laureatams.

„Lietuvos sakmė“ – didžiausia iš konkursinių parodų. Vertinimo komisija ekspozicijai atrinko 135 dailininkų kūrinius. Rodoma apie 260 skulptūros, tapybos, grafikos, akvarelės kūrinių, sukurtų 2009-2011 metais. Parodoje dalyvauja ankstesnių konkursų Miko J. Šileikio premijų  laureatai Asta Vasiliauskaitė, Jūratė Bogdanavičiūtė, Pranas Grušys, Leonas Strioga, Arvydas Ališanka ir Teofilio Petraičio premijų laureatai Emilija Taločkienė-Gaspariūnaitė, Nijolė Valadkevičiūtė, Saulė Kisarauskienė, Romualdas Čarna, Vitolis Trušys, Vija Tarabildienė.

Konkursui „Lietuvos sakmė“ pateiktus kūrinius vertino ir laureatus rinko Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos dailininkų sąjungos sudaryta vertinimo komisija – Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys (pirmininkas), menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė, dailininkai Arūnė Tornau, Rytas Jonas Belevičius ir Romualdas Orantas. 

Lietuvos dailės muziejaus informacija      

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Liudvikas Jakimavičius

Žmogus, išsižadėjęs tradicijos, kalbos, istorijos ir bendruomenės, virsta šešėliu, nieku. Ištikimybė prasideda nuo įsipareigojimo šių vertybių neprarasti ir skatinti kitus jas puoselėti ir godoti.

Skamba kankliai 2011

Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis

Migracija – kaip ir žemėje: anoniminiai komentarai su visu savo „stiliumi“ keliauja į leidinio tekstus, šie – atgal ir į realius tarpusavio santykius, o pastarieji – atgal į komentarus.

Andrius Kaniava

„Baigdamas mokyklą, žinojau du dalykus – žirgus ir teatrą. Iš esmės mano gyvenime ir iki šios dienos niekas nepasikeitė“, – juokdamasis pasakoja ilgametis Keistuolių teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Andrius Kaniava.

Thomas Merton. Septynaukštis kalnas: tikėjimo autobiografija

Būdamas trapistų vienuolyne Thomas Mertonas parašė šį nepaprastą liudijimą, nepakartojamą dvasios autobiografiją, istoriją žmogaus, pasitraukusio iš pasaulio tik po to, kai patyrė, ką reiškia būti į jį visiškai panirusiam.