Švč. Mergelės Marijos Vardas
 |
| Tiziano Vecelli (1485-1576). Šv. Marija Šlovingoji, Venecija |
Kai kas ją vadina Palaimintąja Motina. Kiti – Palaimintąja Mergele Marija, Mergele, Dievo Motina, arba paprastai Marija.
Evangelijose pagal Matą, Morkų ir Luką ji vadinama Marija, o Evangelijoje pagal Joną – tiktai Jėzaus motina. Tačiau amžiams bėgant krikščionys savo maldose suteikė jai daugybę kitų vardų, kai kur net per šešis tūkstančius – pradedant Naujosios Sandoros Skrynia ir baigiant Meilingąja Mergele, Visų tautų Dievo Motina ir Žyrovycių Dievo Motina.
Šitokia vardų gausa atspindi skirtingus žmonių santykius su Marija. Kai kas su ja bendrauja kaip su labai žmogiška motina; kiti žiūri į ją kaip į pusiau dievišką asmenį (Romos Katalikų Bažnyčia tokį požiūrį laiko klaidingu), o dar kitiems ji yra meilės, ištikimybės, vilties ir pagalbos simbolis.
Išties ši vardų įvairovė išreiškia daugialypius jos bruožus – vienas asmuo randa paguodą Sielvartingojoje Motinoje, kitas gali rasti atspirtį Taikos Karalienėje. Jai taip pat suteikiama daug privilegijų, kuriomis tikintieji reiškia savo pasišventimą, kreipdamiesi į ją, pavyzdžiui, kaip į Nekaltai Pradėtąją arba į Visų Švenčiausiąją (Panagia). Dar esama vardų, siejamų su ypatingais jos pasirodymais, iš kurių garsiausi – Fatimos Dievo Motina ir Lurdo Dievo Motina; jų poveikį skirtingiems žmonėms lemia žinių, stebuklų ir pasirodymų aplinkybių įvairovė.
Kas buvo ši moteris? Pasak Evangelijos pagal Matą, ji buvo Juozapo iš Galilėjos Betliejaus žmona ir Jėzaus motina. Ekstrakanoniniai šaltiniai ir tradicija priduria, kad jos tėvai buvo Ona ir Joakimas iš Nazareto. Esama nedaug tikrų žinių apie Marijos gyvenimą. Evangelijose daugelis nuorodų apie ją perkrautos įvairių simbolių, o kai kada ji atsiduria antrame savo Sūnaus darbų plane. Šventajame Rašte minima, kad Marija buvo per Jėzaus nukryžiavimą, kad Jis ją patikėjo mylimo mokinio Jono globai, kad ji kartu su mokiniais buvo aukštutiniame kambaryje Sekminių dieną.
Vardas Marija (hebrajiškai tikriausiai Miriam arba Miryam) kilęs iš hebrajų kalbos žodžio mar – „kartus, karčiai, kartumas“. Kitos šio žodžio reikšmės – „didelis“ ir „sunkus“.
Kaip ir daugelis žydų tikėjimo moterų, Marija tikriausiai buvo pavadinta pagal Miriamą, Mozės, garsaus žydų pranašo, seserį. „Miriam“ reiškia „riebus, storas, stiprus“, bet taip pat gali reikšti „princesė“. Antai Marijos pagarbinimas jai lankantis pas Elzbietą gerokai primena Mozės giesmę, kuri, kaip dabar mano Šventojo Rašto tyrinėtojai, skirta Miriamai.
Be to, kai tik Miriama kartu su Moze (Išgelbėtuoju) išvyksta iš Egipto ieškoti Pažadėtosios Žemės, Marija su Jėzumi (Mesiju) grįžta į Pažadėtąją Žemę. Ir nors jos elgiasi skirtingai, abi kenčia dėl pranašystės. Kai Miriama pajunta, kad jos pranašiško balso nepaisoma, ją apima kartėlis, ji ima maištauti ir už tai ją nubaudžia Dievas. Marija, priešingai, nekelia balso prieš baisias pranašystes, tačiau širdies gilumoje tyliai jas išgyvena. Nors ji nemaištauja, jos kančia dėl sūnaus mirties yra tokia begalinė, jog Bažnyčia ją pavadino Kankinių Karaliene.
Iš tikrųjų kai kurie krikščionys priskiria Marijos kančioms jos dalyvavimą Kristaus atpirkimo vyksme, todėl vadina ją Atpirkėjo Pagalbininke. Šiuo metu tai galbūt prieštaringiausias jos titulas, nors amžiams bėgant dėl daugelio jos vardų diskutuota, ginčytasi, buvo net ekskomunikos atvejų.
Pavyzdžiui, penktajame amžiuje buvo sušauktas Efeso Susirinkimas, kad nuspręstų, ar Marija yra Theotokos – Dievo Gimdytoja. Tie, kurie atsisakė ją garbinti šiuo Susirinkimo patvirtintu vardu, buvo ekskomunikuoti. Vis dėlto šiandien kai kurie krikščionys teikia pirmenybę titului Theotokos, o ne vienam iš šio žodžio galimų vertimų Dievo Motina, kuris dar ir dabar kelia karštus ginčus dėl savo teologinių implikacijų ryšium su Dievo geneze. Net kai kurie tradiciniai Marijos titulai, tokie kaip „Nekaltai Pradėtoji“ (Be Sutepties Prasidėjusioji) ir „Amžinoji Mergelė“, nėra visuotinai priimti, todėl trukdo krikščionių vienybei.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Gerbiamasis, kad jau taip jus traukia Marijos asmuo, pasidalinsiu nuoroda, jei turėsite kantrybės perskaityti, tikrai nesigailėsite:
Broliai kapucinai
Iš tamstos nuorodos perskaičiau štai ką apie "Nekaltai pradėtąją":
Nekaltasis Prasidėjimas yra kartais suprantamas kaip Marijos gimimas kitokiu būdu negu visų. Bet tai yra klaida. Marija prasidėjo ir gimė taip, kaip ir mes visi. Ji buvo pradėta savo tėvų visai prigimtuoju keliu. Šiuo atžvilgiu tarp jos ir mūsų skirtumo nėra. Skirtumas prasideda ne fizinėje, bet religinėje srityje. Nors savo prasidėjimo būdu Marija įsijungė į Adomo giminę, tačiau Dievas specialiu savo aktu apsaugojo ją nuo gimtosios nuodėmės. Marija prasidėjo ne nuodėmingai, bet nekaltai; nekaltai ta prasme, kad gimtoji nuodėmė nepalietė jos sielos. Kiekvienas žmogus prasideda nuodėmingai ne todėl, kad pats pradėjimo aktas savyje būtų nuodėmingas, bet todėl, kad šiuo aktu žmogus įsijungia į nuodėmingąjį Adomo palikimą, prisiimdamas ne tik jo pasėkas, bet ir pačią kaltę. Žmogus gema kaltas Dievo akyse ir todėl reikalingas atpirkimo. Marija atpirkimo taip pat buvo reikalinga. Tačiau jos atpirkimas, kaip gražiai kitados yra suvokęs Dunsas Škotas, buvo ne nuvalantysis, kaip mūsų visų, bet apsaugojantysis. Dievas tartum užtvėrė Adomo kaltės galią, kad ji nesuteptų Marijos būtybės. Todėl šita būtybė pasiliko šventa ir nekalta. Ji pasiliko tokia, kokia Ieva buvo prieš puolimą. Marija prasidėjo ir gimė tokia, koks buvo žmogus, tik išėjęs iš Viešpaties rankų ir koks būtų pasilikęs visą laiką, jeigu nebūtų nusidėjęs. Marija yra atstatytasis žmogus, atstatytasis ne pasaulio pabaigoje per visuotinę kančią ir mirtį, bet laikų viduryje per Viešpaties galybę. Marija yra rojaus atžala, Dievo išauginta šioje nuodėmingoje žemėje. Per Nekaltąjį Prasidėjimą Marijoje atsinaujino rojinis pirmykščio žmogaus nekaltumas. Todėl liturgija ir vadina Mariją antrąja Ieva, rojaus gėlele, gražiausiu balandėliu ir jos Nekaltojo Prasidėjimo šventę apipina gražiausiomis psalmėmis, himnais ir skaitymais, nes ši šventė yra pirmoji žmogaus atpirkimo šventė. Kaip rojuje moteris pirmoji nusidėjo, taip istorijoje Dievas moterį pirmąją atpirko. Ir ši pirmoji atpirktoji moteris yra Marija. Nenuostabu todėl, kad Bažnyčia džiūgauja, švęsdama šią pirmąją atpirkimo šventę, kadangi ji buvo aušros ženklas, kad paskui eina ir Didžioji visuotinio atpirkimo Saulė - Kristus. Marijos pavadinime „Aušros žvaigždė" kaip tik ir glūdi ši prasmė.
Nekaltasis Prasidėjimas sulaužė aną fatališkąją nuodėmės taisyklę, kad gimdymas padaro žmogų Dievo priešu. Moteriškasis pašaukimas gimdyti Marijos gimime išsivilko iš religinio prakeikimo ir vėl įgijo aną pirmykštį pobūdį, kurį jis turėjo rojinėje būsenoje. Tuo būdu Marija buvo paruošta būti Logo keliu į pasaulį. Būdama atpirkta savo moteriškumo gelmėse, Marija atskleidė savo prigimtį Šventosios Dvasios veikimui, davė žmogiškąją gyvybę mūsų Išganytojui ir tuo būdu tapo mūsų atpirkimo dalininke ir bendradarbe. Mūsų atpirkimas prasideda su Marijos Prasidėjimu, eina per jos sutikimą būti Kristaus Motina ir baigiasi jos išaukštinimu, apie kurį mums kalba Apreiškimas ir kurį mes paliesime kiek vėliau. Marija dalyvauja išganymo aktuose ne tik kaip objektas, bet ir kaip aktyvi veikėja. Jos gyvenimas yra ne kas kita, kaip jos Nekaltojo Prasidėjimo išsiskleidimas.
Bet šiaip aš noriu pasakyti tik tiek (antrinant kun. Aliuliui, kuris jau seniai tą netikslią formuluotę/vertinį yra pastebėjęs), kad lietuviškai turėtų būti ne "nekaltai" pradėtoji, kas klaidina, tarsi Marijos pradėjimas būtų buvęs kitoks nei visų žmonių, o "nekalta pradėtoji" arba "nekalta prasidėjusi", kas teisingai ir nusako, kad ji nuo prasidėjimo, tikime, buvo nekalta, nors jos tėvai ją pradėjo taip, kaip ir visi žmonės savo kūdikius.
P.S. Neabejoju, kad mūsų išganymui tokie tikslumo niuansai neturi jokios reikšmės... :) tačiau jei norite, kad paprasti žmonės nepainiotų, jog Marija "prasidėjo nekalta", o Jėzus "prasidėjo (ar buvo pradėtas) nekaltai", tai ir atskirkite tuos dalykus.