Kaip praneša Vatikano radijas, rugsėjo 12 dieną Romoje buvo surengtas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimas apie prevencijos bei atsako į neapykantos prieš krikščionis nusikaltimus būdų. ESBO šiuo metu pirmininkauja Lietuva.

Susitikime dalyvavo 56 valstybinės delegacijos, apie 50 nevyriausybinių organizacijų atstovai. Anot Massimo Introvigne, ESBO pirmininko asmeninio atstovo kovojant su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija prieš krikščionis ir kitų tikėjimų atstovus, svarbu, kad tarptautiniame susitikime prašoma nusikaltimams prieš krikščionis suteikti reikšmingą juridinį svorį, pripažinti skubaus reagavimo svarbą.

Nusikaltimų prieš krikščionis daugiausia Afrikoje ir Azijoje, tad ESBO organizacijos šalys gali bendradarbiauti pristabdant prievartą prieš krikščionis tuose regionuose. Kita vertus, pačiose ESBO narėse konstatuojamas antikrikščioniško nusistatymo augimas, kuris pasireiškia agresija prieš dvasininkus, vienuolius, protestantų pamokslininkus, kulto pastatus ir kapines.

Buvo paminėtas italų vienuolės Lauros Mainetti nužudymas 2000 metais, organizuotas trijų nepilnamečių merginų viename šiaurės Italijos miestelyje. Viena iš merginų paskambino vienuolei, sakydama buvusi išprievartauta ir pastojo, ir pakvietė vakare pasikalbėti, įviliodama ją į pasalą. Merginos prisikaupė neapykantos krikščionims iš spaudos, iš interneto, o niekuo dėta vienuolė tapo to auka.

Cituota Prancūzijos statistika, jog kas antrą dieną užregistruojamas didesnis ar mažesnis vandališkas aktas prieš katalikų kulto pastatus, prieš kapines. Dažniausiai tokie išpuoliai priskiriami paauglių pakvailiojimams. Tačiau, pažymėjo Massimo Introvigne, vandališkus aktus lydintys užrašai prieš krikščionis, kunigus jau gali būti priskirti neapykantos nusikaltimams. O kriminologinės teorijos moko, kad nuo agresijos prieš daiktus iki agresijos prieš asmenis tik vienas žingsnis.

ESBO renginyje buvo pakviesti pasisakyti arkivyskupas Dominique Mamberti ir ortodoksų metropolitas Hilarionas, atitinkamai Šventojo Sosto ir Maskvos patriarchato „užsienio reikalų ministrai“, gerai informuoti apie diskriminaciją ir prievartą prieš krikščionis.

Konferencijos dalyviams buvo ketinta pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip kovoti su tokiais reiškiniais. Tam pagelbėtų informacinės kampanijos arba tarptautinės duomenų bazės sukūrimas. Tai padėtų labiau įsisąmoninti, labiau susipažinti su neapykantos prieš krikščionis nusikaltimais, bendradarbiauti jų prevencijoje.