Nors galima sutikti, kad F grupė kur kas silpnesnė nei E –  Vokietija ar Turkija šioje grupėje turėtų labai geras galimybes patekti į kitą etapą – tačiau azartu ir atsidavimu šios grupės komandos tikrai vertos didžiausio pagyrimo.

Gruzinai svajoja apie krepšinio elitą

Pirmą kartą į Europos čempionatą patekusi Gruzijos nacionalinė komanda sugebėjo netgi prasibrauti į antrąjį etapą. Vargu ar tai jai būtų pavykę, jei ji žaistų bet kurioje kitoje grupėje, tačiau gruzinai tikrai verti pagarbos. Tuo labiau kad daugumą rungtynių žaidė  labai susikaupę ir protingai.

Gruzijos trenerio Igorio Kokoskovo reakcija į įvykius aikštelėje per rungtynes su Rusija EPA nuotrauka

Tiesa, jau pries Vilniaus etapą tapo aišku, kad tikėtis tolesnės sėkmės – praktiškai nėra jokių šansų. Vien jau dėl neabejotino lyderio aukštaūgio Zaza Pachulia traumos rungtynėse su bulgarais, kurias galima drąsiai vadinti pačiomis nelaimingiausiomis turnyro rungtynėmis gruzinams. Ne tik pralaimėta dešimt taškų ir reikėjo laukti ukrainiečių dovanėlės, bet ir traumuotas lyderis.

Gruzinai pabandė įrodyti, kad nėra vieno žmogaus komanda ir atkakliai kovėsi, tačiau noras laimėti kartais net pakišdavo koją ir Gruzijos krepšininkai negalėjo pataikyti iš labai patogių padėčių.

M. Haynes retsykiais blyksteldavo puikiu žaidimu. EPA nuotrauka

Natūralizuotas amerikietis  Marques Haynes retsykiais pademonstruodavo aukštos klasės krepšinį, tačiau dažniau siausdavo aikštelėje, vesdamas į neviltį Gruzijos rinktinės trenerį. Manucharas Markoisvili pabandė iš Z. Pachulia perimti lyderio pareigas. Jam pavyko pelnyti vidutiniškai 13 taškų per rungtynes, tačiau Zazos indėlio komandai pritrūko.

Z. Pachulia yra įsitikinęs, kad tai pirmas, bet ne paskutinis gruzinų siurprizas ir iššūkis krepšinio elitui priklausančioms komandoms. Pasak Zazos, kovos Lietuvoje gruzinus užgrūdino, suteikė labai svarbios patirties, be to auga jauna talentinga karta, o krepšinis Gruzijoje tampa vis populiaresnis.

Gruzinų gerbėjai aktyviai palaikė savo komandą nuo pat pirmųjų varžynų  ir nepuolė į neviltį, kai paaiškėjo, jog į Kauną komandą tikrai nebevažiuos. Pasak sirgalių, tai tik pirmasis gruzinų bandymas įsiveržti į krepšinio elitą. Kiti esą bus dar sėkmingesni.

Gruzinai taip pat labai dėkojo ir lietuvių aistruoliams už geranoriškumą ir palaikymą. Panašu, jog lietuvių ir gruzinų draugystę krepšinis tik sustiprino.

Suomių stebuklas

Galima ginčytis, ar makedonų patekimas į ketvirtfinalį, ar suomių patekimas į Vilniaus etapą, yra didžiausia šio čempionato staigmena. Bent iki šiol.  Tačiau niekas neginčija to, kad suomiams čempionatas Lietuvoje yra aukščiausias jų krepšininkų skrydis per visą istoriją.

Suomijos aistruoliai Lietuvoje pagarsėjo savo „nuotykiais“. EPA nuotrauka

Suomiai žaidė neturėdami nė vieno tikrai aukštos klasės krepšininko. Neturėdami nė vieno tikro centro puolėjo, kuris visavertiškai galėtų grumtis su oponentais. Nepaisant to,  dvikovos su suomiais tapo sunkiu išbandymu visiems priešininkams.

Prisiminkime, jog makedonai rungtynėse su suomiais išsigelbėjo tik pačioje pabaigoje. Rusai ilgą laiką negalėjo patikėti, jog niekaip negali nutolti nuo šiaurinių kaimynų. Tik rungtynių pabaigoje Rusijos krepšininkai vis dėlto įrodė tai, kad yra aukštesnės klasės žaidėjai, tačiau rungtynės tikrai nebuvo lengvas pasivaikščiojimas. Na, o pergalė – 87:73 – prieš gruzinus net buvo išlaikiusi viltis suomiams žengti ketvirtfinalio link, tereikėjo paskutiniame ture įveikti slovėnus.

Tiesa,  tai jau būtų per didelis pastarųjų pažeminimas, ir slovėnai kovėsi kaip liūtai. Vėlgi – suomiai pralaimėjo  – 60:67 – tik po labai atkaklios kovos, gerokai pagadinusios nervus slovėnų aistruoliams.

Hanno Mottola – vienintelis mums labiau pažįstamas suomis – šiame čempionate nebuvo komandos lyderis. Jį užgožė jaunesni ir pergalių ištroškę žaidėjai, tokie kaip Tuukka Kotti, Peterri Koponenas ar Geraldas Lee. Tiesa, vienu aspektu suomiai labiausiai iš visų kitų komandų priminė lietuvius – savo komandine dvasia. Sunku būtų nors vieną šios komandos žaidėją pavadinti aiškiu lyderiu. Kiekvienose rungtynėse kovėsi visi žaidėjai, meistriškumo trūkumą kompensuodami pavydėtinu kovingumu.

Panašu, jog suomių treneris buvo nusiteikęs kautis net dėl aukso? EPA nuotrauka

Suomių treneris tikrai gali didžiuotis savo komanda, kurios vienintelis tikslas buvo – įveikti papildomos atrankos barjerą ir patekti į čempionatą Lietuvoje. Užduotis įvykdyta  bent kokiais 300 procentų.

Ar galima sakyti, kad ir skandinavai taps krepšinio tautomis? Vargu ar kada nors krepšinis Suomijoje nurungs populiarumu ledo ritulį, slidinėjimą ar futbolą, tačiau turime pripažinti, kad Europos krepšinio žemėlapis po truputį keičiasi. Jei Suomija sugebėtų pasinaudoti dabartiniu emociniu pakilimu, ji turi visas galimybes bent jau pakartoti dabartinį rezultatą Slovėnijoje vyksiančiame Europos čempionate.  Sukaupusi kietos kovos patirties ir išugdžiusi kokį nors jauną talentą, Suonija turi visai neblogų perspektyvų tapti kietu riešutėliu net ir elitinėms Senojo žemyno komandoms.

Išsikvėpę slovėnai

Deja, bet Slovėnija yra komanda, kuri gerokai ištirpdė savo prestižą. Prieš čempionatą, kai buvo žaidžiamos pasiruošimo rungtynės, atrodė, kad šiemet patyrusiam treneriui Božidarui Malkovičiui pavyko suburti galingą komandą. Nors ir vėl net keli labai svarbūs žaidėjai atsuko savo šaliai nugarą. Slovėnai du kartus nugalėjo Lietuvą ir atrodė, kad ji tikrai bus viena stipriausių ne tik savo pogrupio, bet ir F grupės komandų. Tačiau, regis, slovėnų treneris turėtų pirmiausia kaltinti save, jog jo komanda gerą sportinę formą įgijo per anksti – pries čempionatą. Kai prasidėjo oficialios varžybos, pasirodė, kad slovėnai nėra nei tokie veržlūs, nei taiklūs.

Legendinis treneris B. Malkovičius turėjo nuvesti slovėnus medalių link. EPA nuotrauka

Aišku, jei paskutinės pogrupio rungtynės su Rusija būtų susiklosčiusios kiek kitaip, S. Monios metimas nebūtų išplėšęs rusams pergalės, galbūt slovėnai jaustusi psichologiškai stabilesni ir žaistų geriau. Tačiau jų pralaimėjimai tiek graikams, tiek makedonams turėtų liūdnai nuteikti gausius slovėnų sirgalius.

Labiausiai pralaimėtose rungtynėse slovėnams trūko žaidimo aistros ir atidumo. Makedonai perėminėjo kamuolius vieną po kito, graikai pergudraudavo slovėnų aukštaūgiu, net ir suomiams tetrūko poros žingsnelių ir Slovėnijai tektų važiuoti namo.

Didžiausias B. Malkovičiaus galvos skausmas – žaidėjas, kuriam buvo pranašautas lyderio vaidmuo – Goranas Dragičius. Jis  per 8 rungtynes vidutiniškai pelnė po 8 taškus ir atliko po 3 rezultatyvius perdavimus. Jei dar turėtume omenyje, kad jis įmetė tik 4 tritaškius metimus iš 27, tai lyderiu pavadinti tikrai sunku.

Jo ne toks žymus broils – Zoranas – žaidė net naudingiau. Tiesa, ir jis pataikė tik vieną tritaškį metimą iš 9.

Erazemą Lorbeką po pergalės prieš suomius pirmasis pasveikino jo sūnus. EPA nuotrauka

Slovėnų lyderių galima vadinti nebent Erazemą Lorbeką, tačiau ir jis rinkdavo tik vidutiniškai po 11,4 taško per rungtynes.

Ketvirtfinalyje slovėnų laukia ispanai. Jokia komanda, manau, nenorėtų ketvirtfinalyje kautis su Europos čempionais,  tačiau tam reikėjo pasistengti grupės kovose.

Ar slovėnai turi slaptų kozirių pries ispanus? Vargu. Nesitiki, kad po tiek blankių rungtynių slovėnai radikaliai pasikeistų. Nesitiki, bet norėtųsi ne tik slovėnų, bet, manau, ir lietuvių aistruoliams. Beje, slovėnai turi puikią galimybę perrašyti savo krepšinio istoriją, nes iki šiol slovėnai pradėdavo čempionatus labai galingai, o baigdavo dažniausiai išsikvėpę. Gal dabar bus atvirkščiai?

Graikai lieka mįsle

Graikija praėjusiame Europos čempionate iškovojo bronzos medalius. Tada jiems dar vadovavo Jonas Kazlauskas, ir komandos sudėtis labai skyrėsi nuo tos, kurią matome šiame čempionate. Kartų kaita ir kai kurių žaidėjų, atsisakiusių padėti rinktinei, arogancija aptirpdė Graikijos aistruolių lūkesčius. Komanda išlydėta į Lietuvą panašiai, kaip pernai Lietuvos rinktinė palydėta į Turkiją. Be didesnio entuziazmo ir su nuostata – kaip bus, taip gerai.

Saldi pergalės prieš slovėnus akimirka. EPA nuotrauka

I. Zourosui teko lipdyti iš esmės naują komandą, kuri pati dar nežino savo galimybių. Šios komandos pasirodymą grupės varžybose būtų galima vertinti gerai, jei ne apmaudus pralaimėjimas principinėje dvikovoje, turinčioje ir politinio prieskonio, makedonams net 16 taškų. Panašu, jog tų rungtynių metu graikai patys netikėjo, kad gali pralaimėti ir, kai situacija tapo kritiška, nuleido rankas.

N. Calathes buvo vienas iš svarbiausių Graikijos rinktinės žaidėjų EPA nuotrauka

Ioannis Borousis, Nickas Calathes, Kostas Koufos – tai krepšininkai, kurie stengiasi kompensuoti „skyles“, atsiradusias netekus žymiausių pastarųjų metų žaidėjų. Gal N. Calathes dar nėra toks gudrus ir patyręs kaip Spanoulis, puikiai atlikdavęs įžaidėjo vaidmenį, tačiau jis tikrai sparčiai tobulėja.

I. Borousis kaunasi kaip liūtas, tarsi išliedamas pyktį dėl dopingo skandalo, kuris galėjo jam kainuoti labai brangiai ir sugriauti visą karjerą. Kostas Koufas, čempionate Lietuvoje pelnantis vidutiniškai po 10 taškų per rungtynes, Europos žiūrovams mažai pažįstamas žaidėjas. Jis mokslus baigė už Atlanto ir dabar rungtyniauja Denverio „Nuggets“ komandoje. Tikėtina, kad K. Koufos jau artimiausiu metu taps itin svarbi figūra Graikijos rinktinėje.

Ketvirtfinalyje graikų laukia prancūzai. Objektyviai vertinant, būtent prancūzai yra šios dvikovos favoritai. Tačiau graikai visada pasižymėjo klampia gynyba, ilgomis atakomis ir bandymu išvesti priešininką iš kantrybės. Ne tiek daug šansų, kad, pavyzdžiui, N. Calathes bus pranašesnis už Tony Parkerį, tačiau graikų sirgaliai vis dar nepraranda vilties.

Graikijos komandą taip pat atlydėjo būrys aistruolių. EPA nuotrauka

Makedonų apetitas auga bevalgant

Jei naudingiausių žaidėjų penketukas būtų renkamas dabar, tai  Bo McCalebbas – neabejotinas Makedonijos komandos lyderis – būtų rimtas pretendentas į jį patekti. B. McCalebbo žaidimą daugelis žinome iš Eyrolygos kovų, kuriose jis tai nustebindavo kovingumu ir užsidegimu, tai būdavo sodinamas ant atsarginių suolo, nes piktnaudžiaudavo individualiais veiksmais.

Bo McCalebb – geriausias šio čempionato „užsienietis“. EPA nuotrauka

Lietuvoje atsiskleidė geriausia šio žaidėjo savybė: sugebėjimas perimti kamuolį, nesustabdomi prasiveržimai po priešininkų krepšiu. Žemas, pagal krepšinio standartus – 1,78 cm, žaidėjas sugebėjo atkovoti vidutiniškai po 3 kamuolius per kiekvienas rungtynes.

P. Samardžiski kaunasi, nors ir ne viskas jam sekasi EPA nuotrauka

Tačiau nebūtų teisinga sakyti, kad makedonai - tai vieno žaidėjo komanda. Ši rinktinė visus nustebino savo draugiškumu, sutelktumu ir azartu. P. Antičius ne tik puikiai kovoja dėl atšokusių kamuolių, bet gali įmesti tritaškį. Patyręs gynėjas V. Ilievski gali prastai žaisti didžiąją rungtynių dalį, bet lemiamu momentu tapti nesustabdomas. Broliai Stojanovskiai žaidžia atletišką ir kartu protingą krepšinį. Kiek prasčiau kol kas sekasi naujajam „Lietuvos ryto“ žaidėjui P. Samardziskiui, kuriam pritrūksta taiklumo, tačiau jis kaunasi, negailėdamas jėgų, ir treneris vis labiau juo pasitiki.

Mažai kas tikėjosi, kad makedonai sugebės rimčiau pasipriešinti rusams. Jie ne tik pasipriešino, bet buvo labai arti pergalės. Tik fantastiškas S. Monios tritaškis metimas paskutinę rungtynių sekundę sujaukė makedonų planus susikauti ne su lietuviais, bet su serbais ketvirtfinalyje.

Makedonai įvardijami kaip lengviausiai įveikiama komanda ketvirtfinalyje, tačiau toks įvardijimas remiasi veikiau išankstine nuostata, kad makedonai tėra išsišokėliai, kuriems galiausiai pritrūks jėgų, bet ne faktais, kurie byloja, kad ši komanda Lietuvoje žaidžia tiesiog puikiai ir kelia grėsmę bet kuriai komandai.

Makedonų krepšininkai Lietuvoje kelia simpatiją ir pagarbą. Net kiek gaila, kad trečiadienį Kaune į juos keliolikos tūkstančių Lietuvos gerbėjų minia žvelgs kaip į asmeninius priešus.

Makedonijos krepšinio rinktinė – vieningumo pavyzdys šiame čempionate. EPA nuotrauka

Nežinau, apie kokį priešininką ketvirtfinalyje svajojo K. Kemzūra, tačiau jo laukia nelengvas galvosūkis, kaip atšaldyti makedonų įkarštį. Jie įrodė, kad gali nugalėti graikus, kroatus, slovėnus, buvo labai arti pergalės prieš rusus. Ar kas po viso to gali sakyti, kad tai silpna komanda? Be to, ir lietuviai tradiciškai prieš tokio tipo komandas nelabai sugeba susikaupti ir neretai nesugeba diktuoti savo sąlygų.

Kita vertus, Makedonijos rinktinės branduolys – 5-7 žaidėjai. Bo McCalebbas turėtų būti gana pavargęs. Tikėtina, kad prieš lietuvius dar negalės žasiti ir Todoras Gechevskis – labai svarbus makedonams žaidėjas, pelnantis vidutiniškai po 9 taškus per rungtynes. Svarbiausia, kad lietuviai neperdegtų psichologiškai. Jei Lietuvos žaidėjai pataikys bent panašiai, kaip rungtynėse su serbais, makedonai turėtų ruoštis kovai dėl 5-8 vietų.

Rusai lieka nepralaimėję

Rusijos rinktinės treneris D. Blattas prieš kelias dienas pareiškė, jog jo komanda yra rimčiausias pretendentas į čempionato auksą. Taip, tai vienintelė čempionato komanda, kuri lieka nepralaimėjusi. Tiesa, net du kartus laimėjo pagal tą patį scenarijų – paskutinėmis sekundėmis pergalingą metimą pataiko S. Monia.

D. Blattas – vienas geriausių Europos trenerių. EPA nuotrauka

Rusijos rinktinė šiemet iš tiesų stipresnė nei pernai. Svarbiausia, prie jos prisijungė Andrejus Kirilenka, kuris labai svarbus žaidėjas tiek gynyboje, tiek puolime. Jis vidutiniškai pelno po 14 taškų per rungtynes ir atkovoja po 6 kamuolius. Tačiau svarbiausia, jog jis sulydo rusų gynybą ir sugeba žaisti greitai visas rungtynes.

Nors D. Blattas vis paniurna, kad aukščiausias rinktinės žaidėjas Timofejus Mozgovas nėra geriausios sportinės formos, tačiau jis labai svarbi jėga rinktinėje. Pavyzdžiui, rungtynėse su Graikija būtent jis pelnė 19 taškų ir svariausiai prisidėjo prie rusų pergalės.

A. Kirilenka yra tikras Rusijos rinktinės lyderis. EPA nuotrauka

Sergejaus Monios statistika nėra įspūdinga. Jis pelno tik vidutiniškai po 5,4 taško per rungtynes. Tačiau jo du metimai į slovėnų ir makedonų krepšį buvo aukso vertės, ir būtent Sergejus tapo Rusijos gerbėjų numylėtiniu.

Viktoras Chriapa pelno nedaug taškų, bet jis sugeba per kiekvienas rungtynes daugiau nei po 5 kartus rezultatyviai perduoti kamuolį komandos draugas ir dar atkovoja beveik po 6 kamuolius.

Jei Rusijos rinktinė dar turėtų vieną pajėgų centro puolėją, kuris pakeistų T. Mozgovą ir leistų A. Kirilenkai susitelkti ties sunkiojo krašto pozicija, galima būtų sakyti, jog tai puikiai sukomplektuota komanda.

Ar tai reiškia, kad Rusija neturės vargo su serbais ketvirtfinalyje? Tiesą pasakius,  atsakymas priklauso ne tiek nuo pačių rusų, kiek nuo serbų, kurie žaidžia nestabiliai ir nežinia, ko iš jų galima tikėtis. Rungtynės tikrai turėtų būti atkaklios. Rusai kalba apie revanšą.

Beje, pastarosiomis dienomis rusų žaidėjai, treneris, žurnalistai pradėjo kur kas aktyviau skelbti įvairius pareiškimus ir kartais labai radikalius. Gal pajuto dėmesio stygių, nes visi pernelyg daug kalba apie E grupės komandas? Gal tai nauja taktika, norint užvesti komandą? Kita vertus, gal ir lietuvių žurnalistai pradėjo kiek labiau provokuoti potencialius lietuvių varžovus.

Kalbos kalbomis, o savo pranašumą reikia įrodyti krepšinio aikštelėje.

Parengė A. N.