Pirmą kartą išvydusios dienos šviesą šimpanzės nenustygo iš džiaugsmo – jos šypsojosi ir šokinėjo, po šitiek metų pajutusios po kojomis žolę. Nors keletas šimpanzių buvo gimusios nelaisvėje, tačiau didžioji dalis buvo pagrobtos iš Afrikos dar būdamos visai mažutės ir nuskraidintos į Europą. Čia šimpanzės buvo užrakintos laboratorijos narvuose ir naudojamos ilgai eksperimentų serijai.

Įmonės, pirkusios šimpanzes, tikslas buvo rasti vakciną kovai su AIDS. Šimpanzės turi 99 procentus žmogaus geno, todėl atrodė natūralu atlikti eksperimentus su šimpanzėmis.

Visgi, gyvūnai eksperimentų patyrė baisų smurtą, be to, joms būdavo suleidžiamas ŽIV virusas. Šimpanzės buvo prijungtos prie aparatų, kurie pumpuodavo į jų organizmus cheminius vaistus. Gyvūnams nebuvo suteikiama jokios meilės ar vilties ženklų. Priešingai, jos buvo nustekenamos iki beprotybės, o kartais ir už jos ribų.

Šie žiaurūs eksperimentai buvo nutraukti antradienį, kai Austrijoje į laisvę buvo išleistos 38 šimpanzės. „Gyvūnų labdaros organizacijos įkūrėjas Maiklas Aufhauseris pasakoja, kad niekas nežino, kokie iš tikrųjų randai lieka gyvūnų viduje. „Daugiau ar mažiau, visos šimpanzės liko traumuotos. Dvi iš jų mirė prieš išlaisvinant. Neįsivaizduojame, kokia bus šimpanzių gyvenimo kokybė, kai jos pabuvojo laboratorinėmis kalinėmis“.

„Kai kurios šimpanzės užkrėstos ŽIV virusu. Žinoma, jų ŽIV teigiamas. Tik visa laimė, kad nei viena iš jų neturi AIDS. Todėl galima teigti, kad ilgalaikis eksperimentas nedavė absoliučiai jokios naudos“, – pasakojo gamtosaugininkas.

Prieš keletą metų, milžiniška JAV farmacijos kompanija „Baxter“ perėmė Austrijos laboratoriją ir iš karto paskelbė, kad ji neketina tęsti bandymų su gyvūnais.

Įmonės direktorius nusprendė, kad jie turi prisiimti moralinę atsakomybę už gyvūnus, kurie gyvena 50-60 metų ir suteikti jiems laisvę. 

„Pagaliau šimpanzės gyvens tokį gyvenimą, koks joms ir priklausė“, – sakė M. Aufhauseris.