2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Deguonies stygius Baltijos jūros žuvis gena į seklumas

2011-09-14
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Aplinkosauga 
jūra

Zenekos nuotrauka

„Panašu, kad projekto teritorijos yra svarbios Baltijos žuvims vasaros metu: kai atviroje jūroje gilesniuose vandens sluoksniuose ima trūkti deguonies, jos traukiasi į ten esančias seklumas“, – svarbiausią ichtiologų vasaros ekspedicijos įžvalgą įvardija Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas dr. Linas Ložys.

Ši rugpjūčio pabaigoje vykusi ekspedicija – dalis išsamių tyrimų, kurių tikslas yra kriterijus atitinkančiose išskirtinės ekonominės zonos vietose įsteigti naujas Europos Sąjungos ekologinio tinklo Natura 2000 jūrines teritorijas.

Pasak dr. L. Ložio, nors deguonies koncentracijų duomenys iš tyrimų akvatorijų dar analizuojami, yra pagrindo manyti, kad deguonies stygius verčia jas telktis ten, kur sekliau ir deguonies koncentracijos didesnės.

„Ekspedicijos metu atlikti tyrimai rodo, jog labiausiai nutolusioje teritorijoje – Klaipėdos seklumoje – žuvų aptikta maždaug 7 kartus mažiau nei kitose dviejose. Ten buvo stebimas ir mažesnis ištirpusio deguonies kiekis“, – pasakoja žuvų tyrimams projekte vadovaujantis mokslininkas.

Gylis trijose projekto teritorijose – Klaipėdos seklumoje, Klaipėdos-Ventspilio ir Sambijos plynaukštėse – gylis yra maždaug 30-40 metrų, o tuo metu aplinkinėse akvatorijose jis siekia 70-80 metrų.

Prieš dvi savaites vykusio plaukimo metu mokslininkai rinko duomenis apie Baltijos jūros žuvų bioįvairovę, populiacijų matmeninę, lytinę ir amžiaus struktūrą. Matmeninė populiacijų struktūra leidžia daryti tam tikras išvadas apie žvejybos poveikį verslinėms žuvų rūšims – mažas didelių individų kiekis gali būti pernelyg intensyvios žvejybos rodiklis.

Keturias dienas jūroje praleidusių mokslininkų tinkluose daugiausia aptikta menkių ir plekšnių, bet šį kartą čia buvo mažiau strimelių ir bretlingių. Venstpilio plynaukštėje pirmą kartą projekto metu aptikta ir pagal Europos Sąjungos Buveinių direktyvą saugoma rūšis – perpelė.

Projektą „Lietuvos ekonominės zonos gamtinių vertybių kartografavimas Natura 2000 tinklo plėtrai (DENOFLIT)“ (LIFE09 NAT/LT/000234), kurio partneris yra ir Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje, finansuoja Europos Sąjungos LIFE+ programa.

Tyrėjų įspūdžiai nuotraukų galerijoje čia.

Vaizdo įrašus iš šios ir ankstesnės ekspedicijos rasite čia.

Išsamiau apie projektą http://corpi.ku.lt/denoflit/

BEF

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.