Lietuva turės naują Administracinių nusižengimų kodeksą
Vyriausybė trečiadienį pritarė naujam administracinę atsakomybę reglamentuojančiam įstatymui, kuris turėtų pakeisti dar sovietmečiu priimtą Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK).
Naujas Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) teikiamas svarstyti Seimui.
Pasak Teisingumo ministerijos (TM), naujasis ANK reglamentuos fizinių asmenų administracinę atsakomybę, atribos ją nuo baudžiamosios atsakomybės, užtikrins esmines administracinės atsakomybės savybes – greitą ir paprastą procesą, pirmenybės teikimą nerepresinėms poveikio priemonėms, poveikio priemonių adekvatumą padarytam teisės pažeidimui.
"ANK keliamas uždavinys – nustatyti darnų administracinės ir baudžiamosios atsakomybės santykį, išplaukiantį iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos", - pažymimą naująjį kodeksą aiškinančiame rašte.
1984 metais priimtas ir 1985 metais įsigaliojęs ATPK, nors ir iš esmės pakeistas, yra paskutinis iki 1990 metų kovo 11 dienos priimtas ir iki šiol galiojantis įstatymas.
Anot TM, daug kartų įvairiais tikslais keistas senasis kodeksas stokoja vientisumo, nuoseklumo, jame vartojama terminija daugeliu atvejų yra pasenusi arba nesuderinta tarpusavyje. Pažymima, kad šiuo metu yra pažeista administracinės ir baudžiamosios atsakomybės darna, sankcijų visuma ir atskirų konkrečių nuobaudų griežtumas iškraipo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimą.
Galiojančio ATPK ypatingosios dalies straipsnių sankcijose yra baudų, siekiančių 30 tūkst., 50 tūkst., 60 tūkst ir 100 tūkst. litų. Ministerijos teigimu, tokios baudos ar ATPK numatomas realus trumpalaikis laisvės atėmimas (administracinis areštas) leidžia teigti, kad ATPK numatomų sankcijų griežtumas iš esmės prilygsta baudžiamajam persekiojimui. Tai esą gali būti traktuojama kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas.
Pasak TM trečiadienį išplatinto pranešimo, teisingumo ministras Remigijus Šimašius tikisi, kad šiais metais Seimui nebeteiks ir vėl pratęsti senojo ATPK ir jį pakeis ANK.
Ministerija išskiria siūlomą ANK nuostatą, kad visi pirmąkart administracinius nusižengimus padarę asmenys galėtų savanoriškai sumokėti pusę baudos.
"Kadangi pusę baudos už padarytą pažeidimą dabar galima sumokėti tik esant tam tikroms sąlygoms (jei asmuo pripažino savo kaltę, prasižengė pirmą kartą, jam gresia ne didesnė nei 3 tūkst. litų piniginė bauda ir nėra padaryta žalos), teisingumo ministras siūlo šią pasiteisinusią tvarką taikyti absoliučiai visiems pirmąkart padariusiems administracinius nusižengimus asmenims. Pavyzdžiui, ir tais atvejais kai yra numatytas teisių apribojimas tam tikram laikui, kita nuobauda šalia baudos ir pan. Tiesa, lengviau nuo bausmės išsisukt negalės tie, kurie nusižengė būdami neblaivūs, neatlygino padarytos žalos ar iš jų numatyta konfiskuoti turtą", - sakoma ministerijos pranešime.
TM teigimu, nuo metų pradžios įsigaliojus tvarkai, leidžiančiai sumokėti pusę baudos už padarytą administracinį pažeidimą, teismuose trumpėja eilės.
"Savanoriškai sumokėdami baudą, pirmą kartą teisę pažeidę žmonės yra nubaudžiami, tačiau išvengia ilgo pažeidimų nagrinėjimo proceso, taip sutaupydami ir savo, ir valstybės lėšas. Kartu tai mažina teismų, kitų institucijų darbo krūvį, kurios gali daugiau dėmesio skirti sudėtingoms byloms nagrinėti, greičiau ir kokybiškiau spręsti ginčus", - sako teisingumo ministras.
ANK visiškai atsisakoma arešto bausmės už administracinius pažeidimus, įtvirtinama daugiau galimybių skirti viešuosius darbus, įvedama galimybė asmenims kaip bausmę skirti išklausyti auklėjamuosius kursus. ANK įtvirtinta ir galimybė visai neskirti nuobaudos tais atvejais, kai asmuo padaro mažai pavojingą nusižengimą.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo numatoma, kad pažeidimą nustatyti, o vėliau skirti už jį nuobaudą negalės tas pats pareigūnas. Kad bylų nagrinėjimas vyktų greičiau, teismai įpareigojami visus dokumentus bylos šalims siųsti elektroniniu būdu. Šios teismui taip pat galės pateikti visus dokumentus tokiu pat būdu.
















