Antradienio vakare Miunchene baigėsi XXV religijų maldos už taiką susitikimas. Jo metu surengta daug diskusijų, taip pat vyko taikos procesija ir maldų už taiką, apsilankyta buvusioje Dachau koncentracijos stovykloje, paminėtos dešimtosios rugsėjo 11 dienos teroro aktų JAV metinės, kalbėta apie įvairias dialogo ir buvimo kartu patirtis, nes ir paties susitikimo tema buvo „Skirti gyventi kartu“, praneša Vatikano radijas.

Šv. Egidijaus bendruomenės, pagrindinės susitikimo rengėjos, buvęs ilgametis vadovas Andrea Riccardi susitikimo užbaigimo ceremonijoje sakė, jog po šių kartu praleistų dienų į Miuncheną atvykę religiniai lyderiai tapo stipresni, prisipildė vilties. Ne todėl, kad nepaisė tik savo šalių ir pasaulio problemų. Priešingai, todėl, kad apie jas kalbėjo kaip viena šeima. Didelė dovana, jog Asyžiaus Dvasia padeda parodyti kiekvienos religinės tradicijos taikos sielą, neneigiant skirtingumų, tačiau stengiantis būti atsakingiems vieni kitiems. Skirtingi, tačiau ne priešai. Religijos, siekdamos abipusės pagarbos, laisvės ir draugystės, tampa jėga, kuri padeda žmonėms būti kartu, padėdamos ir taikai.

Nenorime bėgti nuo ateities

Religijų maldos už taiką susitikimą priėmusios Miuncheno arkivyskupijos ganytojas kardinolas Reinhardas Marxas pridūrė, jog gyvename susijusiame pasaulyje ir susiduriame su sudėtingais iššūkiais. Turime rasti atsakymus į šiuos iššūkius, ir tai norime padaryti. Negalime ir nenorime bėgti nuo ateities dėl baimės. Priešingai, norime atrasti kelių, kuriais eitume pirmyn.

Ir religijos įnašas svarbus, orientuojant žmogų geros ateities link. Jam leidžia žiūrėti į Dievą, visų žmonių kūrėją ir tėvą, leidžia pamatyti platų horizontą. Tokia turi būti, pasak kardinolo Marxo, mūsų misija, turime įsipareigoti kartu eiti supratimo ir susitaikymo keliais.

Fukušimos pamokos

Vienuolis iš Japonijos Gijun Sugitani, Tendai budizmo atstovas, priminė apie prieš šešis mėnesius Japoniją sukrėtusį žemės drebėjimą, kuris kartu su cunamio banga apgriovė apie 30 pakrantės miestų, nusinešė 20 000 gyvybių, sukėlė avariją Fukušimos elektrinėje.

Tai, pasak vienuolio, didžiulė tragedija Japonijai ir kartu didžiulis iššūkis ateičiai. Ir taip pat didelio bei nuoširdaus solidarumo, kuriame dalyvauja ir pavieniai asmenys bei organizacijos, atradimas. Ne tik pačioje Japonijoje, bet ir visame pasaulyje.

„Po šio stipraus žemės drebėjimo išmokome svarbų dalyką, - sakė budistų vienuolis. – Kad žmonės turi būti nuolankesni gamtai, nes esame sudėtinė didelės žmonių šeimos dalis, kuriems yra lemta gyventi kartu.

Mūsų ateitis nėra „technologija“. Atominės Fukušimos elektrinės problemos nulemtos paties žmogaus. Mūsų ateitis nėra ekonomiškai apsaugota. Mūsų ateitis yra sugyvenimo meno išminties mokymasis, kaip tai parašyta senosiose religinėse tradicijose. Vienas pasaulis, viena žmogiška šeima, viena didelė širdis: meilė ir užuojauta sugyvenimui harmoningoje taikoje.“

Atsakas blogiui – viltingas dialogas

Žodį religijų maldos už taiką susitikimo baigiamojoje ceremonijoje tarė ir Oslo liuteronų arkivyskupas Kristianas Kwarme. Jis priminė liepos 22 dieną jo šalyje įvykusią tragediją, šviesiaplaukiui norvegui nušovus 77 Leiboristų partijos stovykloje buvusius vaikus ir jaunuolius, esą taip kovojant su musulmonų imigracija.

Šis baisus aktas, pasak vyskupo, prieš būsimus politinius, taip pat ir religinius lyderius buvo pasikėsinimas į visuomenę ir į jos ateitį. Kokia ta ateitis? Kaip atsakyti į tokį blogį? Atsakymą, pasak liuterono ganytojo, rodo patys jaunuoliai, kurie išgyveno dramą – jie labai ryžtingai kalba apie ateitį. Viena mergina jam pasakė: „Jei tokį didelį blogį galėjo padaryti vienas žmogus, tai kiek meilės galime sukurti visi kartu?“ Toks turi būti atsakymas – dialogas, be iliuzijų ir naivumo, tačiau tikras ir su viltimi.

Nėra alternatyvos dialogui

Religijų maldos už taiką susitikimo pabaigoje taip pat paskelbta žinia – kvietimas taikai. Jame raginama nepasiduoti užsidarymo pagundai ir religijų panaudojimui atsiskyrimui vienas nuo kito didinti. Priešingai, reikia aktyviai kalbėti apie taiką, ir globalizacija čia tampa didele pagalba.

Dar kartą kategoriškai pakartojama: kas naudoja Dievo vardą kito neapykantai ir žudymui, piktžodžiauja. Karas neturi ateities. Dialogui nėra alternatyvos. Dialogas yra paprastas ir visiems pasiekiamas ginklas.