Kaunas jau aštuntą kartą taps tekstilės meno sostine. Ryškūs kūrėjai, įstabūs jų darbai, bendradarbiavimo programos, atviros kūrybinės dirbtuvės, įvairių šalių meno kolekcijos, edukacinės programos, šokis, diskusijos, kritika ir vertinimas, išmaniosios technologijos, medžiagų ir technologijų konceptualizavimas, naujas požiūris ir žongliravimas istorija – visa tai vyks Kauno bienalėje „Tekstilė’11“.

Šių metų bienalės programa, kaip ir jos trigubas pavadinimas DAR KARTĄ – ŠOKAM – PIRMYN (REWIND – PLAY – FORWARD), atkartojantis magnetolos mygtukų komandas, simbolizuoja tris laiko kryptis mene – praeitį, dabartį ir ateitį.

Nancy Tilbury vaizdas

Rugsėjo  22 d., ketvirtadienį, 19 val. M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12 , Kaune) įvyks didysis Kauno bienalės TEKSTILĖ’11 atidarymas.

Galerijos salėse bus pristatomos parodos: „Dar kartą istorija“, „Dar kartą pasakojimas“, „Dar kartą į ateitį“, Lozanos bienalės kolekcija, Kosta Rikos kolekcija, Portugalijos  kolekcija bei personalinės Lia Cook (JAV), Cynthia Schira (JAV), Chunghie Lee (Korėja), Louise Lemieux Bérubé (Kanada) parodos.

Viena įdomiausių Kauno bienalės dalių – konkursinė programa „Dar kartą pasakojimas“. Savo norą dalyvauti šioje parodoje buvo pareiškę daugiau kaip 300 menininkų iš 43 pasaulio šalių, tačiau parodai buvo atrinktas 31 projektas.

Parodoje „Dar kartą istorija“ išvysime Lietuvos meno istorijos variacijas. Menininkės Monika Žaltauskaitė-Grašienė ir Daiva Zubrienė tekstiliškai interpretavo Liudo Truikio, Viktoro Petravičiaus, Rimvido Jankausko-Kampo, Marijos Teresės Rožanskaitės, Igorio Piekuro, Kazimieros Zimblytės, Sofijos Veiverytės, Alberto Veščiūno, Jono Meko, Eglės Velaniškytės, Aušros Andziulytės, Vilmanto Marcinkevičiaus, Šarūno Saukos, Lauros Garbštienės,  Alekso Andriuškevičiaus,  Audronės Petrašiūnaitės, Prano Griušio ir Jono Gasiūno kūrinius. Šioje  parodoje nėra apeliuojama į kūrinių originalų ir tekstilinių jų versijų analogiškumą bei tikslumą.

Parodą „Dar kartą į ateitį“ kuruoja meno kritikė, rašytoja, leidinių sudarytoja Sarah E. Braddock Clarke. Jos surinkta kolekcija – eksperimentinio pobūdžio paroda, kurioje siekiama atskleisti naujausius aukštųjų technologijų ir išmaniosios tekstilės mokslo laimėjimus. Kuratorė pakvietė menininkus tyrėjus pristatyti aukštųjų technologijų kūrinius. Kanados, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų laboratorijose ir universitetuose sukurtus eksperimentinius audinius, kostiumus ir dar tik daromus mokslinius bandymus bus galima išvysti parodoje.

Lozanos bienalės kolekcijoje bus eksponuojamas Tomso Pauli fondo ir tarptautinių tapiserijos bienalių, vykusių Lozanoje, Šveicarijoje, 1962–1995, palikimas.

Kosta Rikos kolekciją pristato menininkai, kurių asmeninė vizualinė patirtis kilo iš tradicijų ir žavėjimosi pluoštais. Pluoštų jungimas Kosta Rikoje laikomas tradicine tekstiline technologija, nutiesusia tiltus ir leidusia išreikšti asmenines skirtingų tekstilės kūrinių vizijas. Tai padeda keistis informacija (šalyje ir pasaulyje) ir interpretuoti tekstilinius šioje parodoje pristatomus objektus.

Portugalijos kolekcijos parodai kuratorė ir menininkė Lúcia David atrinko šešis įvairių sričių ir stilių menininkus, kurie tiria tekstilę įvairiais būdais ir iš įvairių kampų. Anksčiau dirbę mados dizaineriais, iliustratoriais, dailininkais ir skulptoriais, šie menininkai pasirinko tekstilę kaip išraiškos priemonę menui, istorijai ir kultūrai sujungti.

Lia Cook (JAV) personalinėje parodoje pristatys darbus iš savo naujausių tyrimų projekto, kurį įgyvendino kartu su Pitsburgo universiteto medicinos mokykla – žakardo audinius ir videodarbą.

Cynthia Schira (JAV) rengia parodas daugiau nei 40 metų ir yra viena iš įtakingiausių šiuolaikinės tekstilės pasaulio figūrų.

Chunghie Lee (Korėja) yra tekstilės menininkė ir rašytoja. 1994 metais ji gavo Fulbraito stipendiją dirbti Rod Ailando dizaino mokykloje. Čia ji pademonstravo tradicinę bojagi (Bo-ja-ki) techniką, kurią naudoja kūryboje. Šioje parodoje menininkė pristato instaliaciją  „Bevardės moterys“.

Louise Lemieux Bérubé (Kanada) parodys didelio formato žakardo audinius, pagamintus iš jos pačios nuotraukų, vaizduojančių šokėjus, kur judesys ir energija transformuojami į sudėtingas audimo struktūras.

Rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, 21 val. Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaune) įvyks kviestųjų menininkų Yinka Shonibare, MBE (JK), Silja Puranen (Suomija), Vitos Gelūnienės (Lietuva), Patricijos Gilytės (Vokietija), Eglės Ganda Bogdanienės (Lietuva), Almyra Weigel (Vokietija), VALYA (JAV), Min-Tzu Chao (Taivanas), Hiroko Watanabe (Japonija), Annika Ekdahl (Švedija), bendradarbiaujant su Birgitta Nordström ir Geteborgo universiteto studentais, Otavio & Gustavo Pandolfo (Osgemeos) bendradarbiaujant su Margarida Leda Kanciukaitis Pandolfo ir Veronica Kanciukaitis Tagnoli (Brazilija) pristatymas.

Taip pat bus surengta programos ŠOKAM: Judanti tekstilė premjera. Vita Gelūnienė, Evaldas Jansas, Birutė Letukaitė ir šokio teatras AURA pristatys tekstilės, video ir šokio projektą.

Rugsėjo 23 d., penktadienį, 13 val. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) įvyks Reiko Sudo (Japonija) parodos atidarymas.

Šioje parodoje pristatoma Nuno tekstilė – išskirtinė Tokijuje esančios dizaino ir gamybos studijos, kuriai vadovauja menininkė ir viena iš įsteigėjų Reiko Sudo, produkcija. Nuno (jap. audinys) sujungia tradicines technikas ir estetiką su šiuolaikinėmis technologijomis bei medžiagomis, kad sukurtų vienus iš novatoriškiausių pasaulyje audinių. Čia svarbiausią vietą užima laki vaizduotė. Naudojama viskas pradedant nerūdijančiu plienu bei pieno proteinais ir baigiant bambuku bei paukščių plunksnomis.

Šešios pristatomos Nuno tekstilės grupės atkartoja šešias skirtingas japoniškas onomatopėjas – boroboro (apdriskęs), fuwafuwa (pūkuotas), kirakira (žėrintis), shimijimi (kandus), sukésuké (plonas) ir zawazawa (šlamantis) – ir taip atspindi žaismingą Nuno audinių kūrybingumą.

Rugsėjo 24 d., šeštadienį, 18 val. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaune) įvyks Maximo Laura (Peru) personalinės parodos atidarymas.

M. Laura kuriamos tapiserijos gaminamos iš Peru alpakų vilnos, chemiškai dažytos vilnos ir pramoninės gamybos dažiklių. Jo darbo metodas, kai vienuose atauduose naudojamos kelių spalvų temos, yra labai panašus į Obiusono (Aubusson) dirbtuvių techniką. Skiriasi tik tuo, kad Laura naudoja trečią dimensiją – paviršiaus tekstūrą, kuri suteikia daugiau išraiškos. Šiuo metu jis dirba su sieninėmis freskomis, bet intymiam A. Žmuidzinavičiaus muziejui parinko mažesnių tapiserijų seriją, kur rodomas šiuolaikinis Andų gyventojams būdingas požiūris į kasdienybę.

Rugsėjo 24 d., šeštadienį, 18.30 val. įvyks Texere parodos atidarymas.

Parodos veiks iki gruodžio 4 d.

Bienalės programą galite rasti čia.

Kauno bienalės „Tekstilė’11“ organizatorių informacija