2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Neršiančių lašišų ir šlakių žvejybai taikomi apribojimai

2011-09-15
Rubrikose: Gamta ir mokslas » Aplinkosauga 
lašiša

Nuo penktadienio, rugsėjo 16-osios, iki spalio 15 dienos pagrindinėse šių žuvų susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją, pranešė Aplinkos ministerija.

Licencija išduodama vienai dienai arba vienam mėnesiui, bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki spalio 15 dienos. Ir mėnesio, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti tik vieną šlakį arba lašišą.

Neries ir kitų upių vietose, kurios nėra priskirtos nustatytoms lašišų ir šlakių susitelkimo bei neršto vietoms, tuo laikotarpiu leidžiama žvejoti visais mėgėjiškos žūklės įrankiais, tačiau, anot ministerijos, užkibusios lašišos ar šlakiai turi būti nedelsiant paleisti.

Prasidėjus lašišinių žuvų nerštui – nuo spalio 16-osios iki gruodžio 31-osios - šiose vietose bet kokia žvejyba bus draudžiama.

Margųjų upėtakių ir šlakių nerštui apsaugoti nuo spalio 1-osios iki gruodžio 31 dienos taip pat draudžiama žvejyba 160 lašišinių upelių.

Jūroje lašišas ir šlakius galima žvejoti be licencijos, turint leidimą mėgėjų žvejybai.

Kaip nustato Mėgėjiškos žūklės taisyklės, per dieną leidžiama sugauti vieną lašišą arba šlakį.

Iki spalio 31 dienos žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius mažesniu kaip pusės kilometro spinduliu nuo pajūryje esančios Šventosios upės žiočių ir pusės kilometro spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų galų Baltijos jūroje.

Žvejams verslininkams šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje prie Šventosios upės žiočių ir mažesniu kaip trijų kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto molų draudžiama žvejoti paviršiniais žvejybos įrankiais.

Vidaus vandens telkiniuose verslinė lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama visus metus.

Anot ministerijos, lašišos – vienos vertingiausių Europos vandenyse gyvenančių žuvų.

Nors įgyvendinant Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos patvirtintą Lašišų išteklių valdymo veiksmų planą lašišų ištekliai pagausėjo, tačiau, mokslininkų duomenimis, dar apie trisdešimties į Baltiją įtekančių upių lašišų ištekliams gresia išnykimas.

Prieš imantis priemonių šioms žuvims išsaugoti, lašišų populiacijos Lietuvoje buvo išlikusios tik Žeimenoje ir Neryje. Šiuo metu jų populiacija atkurta dvylikoje upių. Lašišų rituolių Lietuvos upėse pagausėjo nuo 4 iki beveik 48 tūkstančių.

Gerokai pagausėjus lašišų jauniklių, šių žuvų išteklius tyrinėjančių mokslininkų siūlymu, šiais metais lašiša buvo išbraukta iš Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo. Tačiau ji yra saugoma pagal Europos Tarybos direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros, tad gerai lašišų išteklių būklei palaikyti jų žvejyba turi būti ribojama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Nemuno kilpos

Šiandien sukanka 20 metų nuo to laiko, kai buvo pradėtos taikyti dvi pagrindinės ES gamtos išsaugojimo ir jos išteklių tvaraus naudojimo priemonės.

jerubė

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojų pasakojimas apie gegužės gamtą.

meldinė nendrinukė

Nors vandens lygis viksvinėse pamario pievose ir pelkėse dar gana aukštas, oras permainingas, tad lizdus sukti ankstoka.

BEF ekspertas Kęstutis Navickas

Dažnai planuojame savo keliones bandydami pamaitinti protą: nueiname prie stendų, paskaitome, kokie paukščiai, kirminai ar vabzdžiai gyvena, peržiūrime jų lotyniškus pavadinimus, tačiau ar tai priartina žmogų prie aplinkosaugos, ar paskatina jo norą išsaugoti gyvąją gamtą ir kraštovaizdį?  

kelias

Pamėginkime pamąstyti, kodėl nuomonių, akinančių leisti užsienio pirkėjams ir investuotojams įsigyti žemę Lietuvoje, pagausėjo būtent dabar.