Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – vadovybė sužinojo, kad šią vasarą slapčiomis išparduotas Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei ir kultūriniam paveldui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Vilniaus senamiestyje. Paradoksas, bet per karus ir sovietmetį išlikusio turto Bažnyčia neteko būtent tada, kai visos Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenės ir pasaulio reformuotų bažnyčių dėmesys buvo nukreiptas į Biržus.

Primename, birželio 24-osios vakare, vykstant Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui, pasamdytos privačios apsaugos firmos atstovai bandė užplombuoti Biržų evangelikų reformatų bažnyčios duris. Jie rėmėsi sutartimi su Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo kolegija, kuriai neva vadovauja Dalia Liaukevičienė.

Bendruomenės nariai skubiai susirinko ir meldėsi, kad bažnyčia nebūtų uždaryta. Budėjimas dieną ir naktį tebesitęsia jau daugiau kaip 80 parų.
Biržų rajono apylinkės teismas tenkino Biržų evangelikų reformatų parapijos prašymą skirti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išspręstas pastato - maldos namų, - nuosavybės klausimas.

Tikintieji apsaugojo Biržų evangelikų reformatų bažnyčią ir joje toliau vyksta iš anksto numatyti dvasiniai pataranavimai - sutuoktuvės, krikštynos, pirmosios Komunijos - Konfirmacijos šventė, vasaros kapinių šventės. Žmonės žino, kad reikia būti budriems, nes jau yra skaudžios patirties: Vilniuje, Pylimo gatvėje esančios evangelikų reformatų bažnyčios pastatas taip pat buvo užrakintas motyvuojant tuo, kad čia bus atliekamas remontas. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo suspenduoto dvasininko A.Kvedaravičiaus tarnystės nepripažįstanti Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenė liko už durų. Vilniaus evangelikai reformatai liko vieningi ir kartu su parapijos klebonu kun. Tomu Šernu rado laikiną prieglobstį Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur kiekvieną sekmadienį susitinka pamaldose.

Turtą išpardavė

Tuo metu, kai vieni meldėsi, kiti įgyvendino kitus planus. VĮ Registrų centro informacija apie nekilnojamąjį turtą byloja, kad šią vasarą privatiems asmenims buvo parduoti butai, kurie atėjus Nepriklausomybei buvo sugrąžinti Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei. Šių metų birželio 27 dieną buvo parduoti Sinodo rūmai, esantys Pylimo g. 7, Vilniuje. Juos įsigijo sutuoktiniai I.S. ir R.S pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.

VĮ Registrų centras duomenimis pastato 2011-06-15 dienai vidutinė rinkos vertė yra 1424000 Lt.

Tuo pačiu metu buvo išparduoti ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijai sugrąžinti butai, esantys Pylimo gatvės 20 name.

Liepos 20 dieną du butus - 24 ir 24a įsigijo sutuoktiniai B.G. ir A.G. Tie patys asmenys rugpjūčio 2 dieną įsigijo butą, esantį Pylimo g. 20 - 33, Vilniuje.
Kitą dieną buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai dėl butų, esančių Pylimo g. 20–32 ir 29, Vilniuje, kuriuos įsigijo sutuoktiniai A.K. ir R.K.

Rugpjūčio 2 dieną butą, esantį Pylimo g. 20– 30, Vilniuje, lygiomis dalimis įsigijo E..M. ir G.K., o rugpjūčio 12 dieną 27 butą nupirko D.N. ir R.N., o 2011-08-02 - 28 butą - R.K.

Rugpjūčio 02 dieną buvo parduotas butas, esantis Pylimo g. 20– 31, Vilniuje, E.V.
Dar šių metų vasario 18 dieną butą, esantį Pylimo g. 20–15, Vilniuje, įsigijo R.K., o balandžio 19 dieną Pylimo g. 20–25 butą nupirko M.K.

Neatmeta galimybės bylinėtis su valstybe

Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas, kunigas Tomas Šernas apie šią situaciją pareiškė:
- Paradoksali situacija yra ta, jog valstybės institucija – Teisingumo ministerija – yra įregistravusi du juridinius asmenis, kurie atstovauja tai pačiai evangelikų reformatų bažnyčiai. Vieni nori išsaugoti per amžius išsaugotą bendruomenės turtą, kiti, remdamiesi sutartimis su įtartinos reputacijos fondų valdytojais, ją išparduoti. Ši bažnyčios vardu disponuojanti grupuotė šio turto neuždirbo, jis priklauso visiems evangelikams reformatams.

Valstybė mums tarpusavyje siūlo susitarti. Bandėme ir ne vieną kartą, ne vienus metus kalbėti bažnytinėmis priemonėmis. Buvo pradėtos net diskusijos tarpininkaujant tretiesiems asmenims, tačiau greitai jos būdavo nutraukiamos tų asmenų, kuriems viešumas ir bažnytinės teisės normos nėra parankios savo kėslams realizuoti.

Šventame Rašte pasakyta, kad vidiniai bendruomenės reikalai negali būti sprendžiami viešai ir nebažnytinių institucijų, tai yra valdiškuose namuose. Tačiau, jei bažnyčios vardu ima veikti jos neįgalioti asmenys, maža to, parceliuoja istorinį religinės bendruomenės paveldą, Bažnyčia privalo kreiptis į pasaulietines teisėtvarkos institucijas.

Valstybė savo įstatymuose yra nustačiusi, kad religinės bendrijos tvarkosi pagal savo kanonus. Tokiu būdu valstybė atsiriboja nuo sprendimų bažnyčios atžvilgiu. Tačiau toks atsiribojimas jau nebėra pateisinamas, kai iškyla valstybės ir bažnyčios santykių problema, valstybė yra atsakinga už šiuose santykiuose veikiančių asmenų teisėtumą, įstatymų taikymą bei nuosavybės saugumą. Susidaro įspūdis jog Lietuvos Respublika nepajėgi ar nenori nustatyti santykių su Lietuvos evangelikų reformatų kanoniškai teisėta vadovybe. Kaip atrodytų, jei bažnyčios atstovai atsisakytų vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir nustotų pripažinti pagal ją išrinktą ar paskirtą teisėtą vadovybę?

Bažnyčia yra laisva, remiantis LR teisės aktais bei kanonais, steigti tiek juridinių asmenų, kiek matys reikalinga. Lietuvos evangelikų reformatų vardu įregistruoti juridiniai asmenys gali veikti savarankiškai, tačiau jiems visiems galioja viena ir ta pati Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinė teisė. Šiuo metu oficialiai yra įregistruoti 3 juridiniai asmenys su Lietuvos evangelikų reformatų pavadinimu, tačiau dviejų iš jų vadovybė nėra kanoniškai patvirtinta, sykiu nepripažįstama visų istorinių Lietuvos evangelikų reformatų tarptautinių organizacijų ir Europos bei Amerikos nacionalinių reformatų bažnyčių. A.Kvedaravičiaus ir D.Liaukevičienės vadovais nepripažįsta ir tiesioginė mūsų Bažnyčios tradicijos tęsėja emigracijoje Lietuvių evangelikų reformatų bažnyčia JAV bei pasaulinės reformatų unijos, kurios nare Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia yra nuo 1925 metų.

Viena vertus valstybė įsipareigoja ginti asmenis ir jų nuosavybę pagrindiniu teisės aktu - Konstitucija, kita vertus, savo neveikimu atriša rankas nesąžiningiems turto švaistytojams.
Deja, mūsų valstybė gerbia tik dideles bendruomenes, tokias, kurios turi sutartis su Vatikanu. O kitoms neskiriama pakankamai deramo dėmesio. Tačiau teisinėje valstybėje turi būti elgiamasi kitaip.

Mes neprašome, kad valstybė kištųsi į bendruomenės vidaus reikalus. Bet dar kartą klausiame, ką ji pripažįsta esant teisėtu, tęstiniu Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenės atstovu, o kas tėra privačiomis jėgos struktūromis besiremiantis svetimo turto švaistytojas.

Mums siūloma susitarti, bet to padaryti nebeįmanoma su tais, kurie skuba išparduoti nuo amžių mūsų bendruomenei priklaususį turtą. Jau sulaukėme ir dar kartą kreipsimės į Pasaulio reformuotų bažnyčių unijos nares, mūsų partneres, kad jos valstybės lygiu į tai, kas vyksta, reaguotų diplomatiniais kanalais.

Taip pat neatmetame galimybės teisminėn atsakomybėn patraukti Lietuvos valstybės įgaliotas institucijas už neveikimą ar įstatymo nuostatų netaikymą", – sako T.Šernas.

InfoRef.lt - www.ref.lt informacija