Pietų Lietuvoje pradėtas kurti bandomasis ekologinis tinklas, kuris leis padidinti šio regiono ekologinę vertę ir užtikrinti saugomų roplių ir varliagyvių rūšių apsaugą, praneša Aplinkos ministerija. Jis jungs „Natura 2000″ teritorijas. Ypač daug dėmesio skiriama balinių vėžlių, europinių medvarlių, raudonpilvių kūmučių, skiauterėtųjų tritonų, nendrinių ir žaliųjų rupūžių, paprastųjų česnakių, smailiasnukių ir mažųjų kūdrinių varlių, vikriųjų driežų, taip pat nemažai paukščių ir bestuburių rūšių apsaugai. Šios rūšys nyksta todėl, kad joms trūksta tinkamų buveinių - mažų, nuožulniais šlaitais saulės šildomų vandens telkinių ir augmenija neapaugusių smėlėtų šlaitų.

Kuriant bandomąjį ekologinį tinklą kasamos kūdros, parengiamos ir prižiūrimos vėžlių kiaušiniams dėti tinkamos vietos, iš netinkamose vietose esančių lizdaviečių surenkami kiaušiniai ir užauginami vėžliukai, veisiamos medvarlės, stiprinamas gamtą tausojantis žemės ūkis ir kt. Šiuos veiksmus numatyta atlikti taip, kad tikslinėms rūšims būtų užtikrinta apsauga atkuriant jų buveines, sustiprinant populiacijas ir suteikiant geresnes galimybes gyvūnams judėti tarp didžiausią bioekologinę svarbą turinčių dauginimosi, maitinimosi ar žiemojimo vietų, kad būtų sukurti ekologiniai koridoriai tarp saugomų teritorijų. Šiuo metu Pietų Lietuvoje esančios gamtinio karkaso ir „Natura 2000″ teritorijos kol kas neužtikrina šių rūšių apsaugos ir nesuteikia galimybės migruoti tarp didžiausią bioekologinę svarbą turinčių buveinių. Liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje iš išgelbėtų kiaušinių jau išsirito pirmieji 40 balinių vėžliukų, paleista apie 300 užaugintų medvarlių.

Projektą bandomajam ekologiniam tinklui Pietų Lietuvoje sukurti vykdo Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su asocijuotais partneriais - Aplinkos ministerija, Dzūkijos nacionaliniu parku, Metelių ir Veisiejų regioniniais parkais, Lietuvos zoologijos sodu ir tarptautine konsultacijų firma „AmphiConsult”. Pusę projektui reikiamos sumos skyrė ES paramos programa „LIFE+”, likusią dalį - partneriai ir rėmėjai.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Godienė, remiantis praktinių darbų metu sukaupta metodine patirtimi, bus ieškoma kriterijų ekologiniam tinklui nustatyti biologinės įvairovės apsaugai visoje Lietuvoje. Šiuo metu rengiama mokomoji medžiaga mokykloms, tyrinėjamos vietovės, tariamasi su žemės savininkais, kad jie leistų atkurti buveines, testuojami balinių vėžlių auginimo metodai, rengiamas detalus projekto veiksmų planas ir ekologinio tinklo išskyrimo metodiniai nurodymai.