Vokietijoje išleista prieš keletą mėnesių anonsuota prelato Georgo Ratzingerio atsiminimų knyga apie popiežiumi tapusį savo brolį, apie jų vaikystę ir dabartinį bendravimą, skelbia Vatikano radijas. Prelatą kalbino ir Miuncheno Herbig leidyklos išleistą knygą sudarė istorikas Michaelis Hasemannas.

Oficialus knygos pristatymas numatytas popiežiaus atvykimo į Vokietiją dieną, rugsėjo 22-ąją, tačiau jau dabar katalikų spauda ją gyvai komentuoja, cituodama išsamias ištraukas.

„Ar popiežius irgi nusideda, eina išpažinties? Nepažįstu žmogaus, kuris niekada nenusidėtų ir kuriam nereikėtų Dievo atleidimo“, - į knygos sudarytojo klausimą atsako prelatas. Knygoje paliestos taip pat tos temos, kuriomis žiniasklaidoje buvo bandoma kurstyti sensacijas. Taip, Josephas ir Georgas Ratzingeriai, priklausė nacistinei jaunimo organizacijai Hitlerjugedui. Jai tuometinėje Vokietijoje turėjo priklausyti visi 14 metų sulaukę paaugliai, net ir mažosios seminarijos auklėtiniai. Karo metais broliams nepavyko išvengti ir tarnybos Wermachte. Tačiau vos tik karas pasibaigė, abu broliai tuoj pat grįžo prie nutrauktų mokslų seminarijoje.

EPA nuotrauka

Įšventinti kunigais, vienas pasirinko bažnytinės muzikos studijas, kitas tapo teologu. Josepho Ratzingerio gabumus greit pastebėjo bažnytinė vyresnybė: jis labai jaunas apsigynė daktaratą, habilitaciją, greit tapo profesoriumi, vyskupu, kardinolu. Tačiau Josepho karjera nė kiek nepakenkė asmeniniam artimam brolių ir sesers bendravimui. Josephas taip pat visą gyvenimą išliko muzikos ir gyvūnų mėgėjas. Tą patvirtina ir neseniai išėjusi knyga vaikams apie „Juozapą ir jo katiną Čiko“. Prelatas Georgas juokais pripažįsta, kad iš tiesų popiežiui katės artimesnės už šunis, nors antra vertus, labai mielai jis kartais žiūrėdavęs televizijos serialą apie komisarą Reksą.

Ypatinga diena ne tik Josepho Ratzingerio, bet ir jo brolio Georgo gyvenime buvo 2005 m. balandžio 19-oji. Kai po žodžių „habemus papam“ išgirdau tariant „cardinalem Ratzinger“, prisipažįstu, kad tą akimirką palūžau, - sakė popiežiaus brolis. Pirmiausia pagalvojau apie Josephą, apie tą sunkią naštą, kurią jam teks kelti. Pagalvojau ir apie save – pamaniau, kad, ko gero, jis dabar jau negalės man skirti tiek laiko, kiek ligi šiol skyrė.