Šiuo metu Vokietijoje gyvena daugiau kaip 6 mln. imigrantų, kurių maždaug po tris milijonus yra krikščionys ir musulmonai, praneša Vatikano radijas. Dauguma krikščionių imigrantų – beveik du milijonai – katalikai. Jei prie šio skaičiaus dar pridėtume ir tuos Vokietijoje gimusius Vokietijos piliečius, kurių tėvai arba protėviai buvo imigrantai, bendras ne vokiečių kilmės katalikų skaičius siektų maždaug penktadalį visų dabartinių Vokietijos katalikų bendruomenės narių. Prie jų dar galima pridurti ir maždaug 170 tūkst. katalikų, kurie Vokietijoje gyvena nelegaliai, bet kartais palaiko vienokį ar kitokį ryšį su katalikų parapijomis ir bendruomenėmis.

Nuo seno Vokietijoje plačiai išvysta sielovada imigrantų kalbomis. Šiuo metu bendruomenių, kuriose liturgija ir katechezė vyksta ne vokiečių kalba visose Vokietijos vyskupijose yra apie 400. Jos skirtos maždaug trisdešimties etinių grupių ir kalbų imigrantams. Dar palyginti neseniai Vokietijoje gyvenančių imigrantų katalikų dauguma buvo kilę iš Europos šalių. Šiandien, nors europiečiai vis da dar sudaro daugumą, ženkli katalikų imigrantų dalis kilusi iš Azijos ir Afrikos. Šiuo metu iš Azijos kilusių katalikų bendruomenių yra 18, iš Afrikos – 25.

Šios kalbinių mažumų katalikų grupės yra integruotos į Vokietijos vyskupijų sielovados sistemą. Nors tautinės imigrantų bendruomenės veikia savarankiškai, jos yra vyskupijos parapijų sistemos dalis, ir jei, tarkim, dėl kokių nors priežasčių tokia bendruomenė nesugeba išsilaikyti, vietinė vokiečių parapija turi pareigą pasirūpinti jos narių sielovados tęstinumu, atsižvelgiant į specifinius kultūrinius imigrantų poreikius.

Vokietijos Bažnyčia taip pat garsėja savo humanitariniais projektas ir solidarumu su kitų šalių bendruomenėmis. Artimo meilės dvasia per pastaruosius kelis dešimtmečius Vokietijos vyskupų konferencija pradėjo keletą ilgalaikių projektų, kurių tikslas – vokiečių katalikų pinigais remti kitų šalių Bažnyčias. Caritas, Adveniat, Misereor, Missio, Renovabis, Sternsinger – tai pavadinimai kelių pagrindinių fondų, kurie finansuoja kunigų studijas, vykdo artimo meilės darbus ir remia socialinės plėtros projektus daugelyje šalių. Šie fondai vien praėjusiais 2010 m. suteikė paramos už 520 mln. eurų.

Tarptautinis dėmuo ryškus ir sielovadinėje bei misijų veikloje. Šiuo metu Vokietijos teritorijoje darbuojasi 1 600 užsieniečių kunigų, o daugiau nei 2 300 vokiečių darbuojasi misijose užsienyje, dauguma Afrikos ir Azijoje.

Ekumenizmas

Iš 80 milijonų dabartinių Vokietijos gyventojų, maždaug 25 milijonai yra katalikai, 24 milijonai – liuteronai, apie pusantro milijono Vokietijos gyventojų priklauso įvairioms ortodoksų bendruomenėms ir apie 350 tūkst. – vadinamosioms laisvosioms Bažnyčioms.

Katalikai su Vokietijos istorija susiję nuo germanų genčių christianizacijos laikų. Vokietija yra ir prieš beveik penkis šimtus metų pradėtos Liuterio reformos lopšys. Vadinamosios laisvosios Bažnyčios dažniausiai yra vėlesnės protestantiškųjų srovių evoliucijos rezultatai. Tuo tarpu, Vokietijos ortodoksai yra per pastaruosius šimtą metų Vokietijoje apsigyvenę imigrantai ir jų palikuonys.

Pirmoji didelė ortodoksų imigracijos banga kilo po bolševikinės revoliucijos Rusijoje. Antroji – po Antrojo pasaulinio karo. Trečioje prieš keliolika metų vykstant Balkanų karui. Šiuo metu savąsias vyskupijas arba kitas hierarchines struktūras Vokietijoje turi Konstantinopolio, Antiochijos, Maskvos, Serbijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Gruzijos patriarchatų tikintieji. Yra ir kitų ortodoksų tradicijų tikinčiųjų, tačiau jų mažiau ir jie savo hierarchinių organizacijų neturi.

Esant tokiai krikščioniškų bendruomenių įvairovei, ekumeninis dialogas vyksta keliose plotmėse – tiek tarp paskirų Bažnyčių, tiek ir visų Vokietijoje gyvenančių krikščioniškų bendruomenių mastu.

Vokietijos katalikų ekumeninę veiklą koordinuoja speciali Vyskupų konferencijos komisija. Šis, lokaliniu Vokietijos mastu vykstantis dialogas, turi nemenkos įtakos ir visos Katalikų Bažnyčios dialogui su liuteronų Bažnyčiomis, nes nors liuteroniškosios Bažnyčios šiuo metu plačiai paplitusios po visą pasaulį, visi suvokia jų vokiškųjų šaknų svarbą.

Vienokius ar kitokius dvišalius ekumeninius tarpusavio kontaktus Vokietijoje yra užmezgusios visos Bažnyčios. Jau maždaug keturis dešimtmečius vyksta ir daugiašalis dialogas. Jo rezultatai – tai visų pirma prieš dešimtį metų vienuolikos Bažnyčių pasirašyta bendra deklaracija dėl Krikšto sakramento pripažinimo, o taip pat tokios pastarojo laikotarpio bendros iniciatyvos kaip 2003 m. ir 2010 m. Miunchene rengtos Vokietijos krikščionių dienos.