Rugsėjo 18 dieną, sekmadienį, baigėsi tris dienas šiaurės Italijos mieste Veronoje vykęs nacionalinis Bažnyčios socialinės doktrinos festivalis, praneša Vatikano radijas.

Kaip sakė festivalio atstovas spaudai Claudio Gentilli, žodis „festivalis“ paprastai siejamas su tokiais renginiais, kurie atviri ne vienai kokiai grupei, bet visiems. Išpopuliarėjo literatūros arba mokslo festivaliai, atėjo laikas surengti ir Bažnyčios socialinės doktrinos festivalį.

Jo nuomone, nors Bažnyčios socialinė doktrina daug kam atrodo pernelyg formali, tačiau iš tikro yra paprastas dalykas – tai dėmesys sąlygoms, kuriomis gyvena šiandien žmonės.

Bažnyčios socialinė doktrina Evangelijos šviesoje pateikia orientyrus veikimui, remdamasi keturiais atraminiais taškais: asmens samprata, kurio nereikia painioti su individualizmu; bendruoju gėriu, kuris nėra kolektyvinė nuosavybė, tačiau kolektyvinis moralinis gėris; solidarumu ir, ketvirta, subsidiarumu, kuris užtikrina laisvą iniciatyvą, tačiau leidžia išvengti perlenkimų.

Festivalio aprašyme primenama, kad Bažnyčios socialinės doktrinos sėklų galima rasti ir pirmųjų amžių Bažnyčios Tėvų raštuose. O organiškai ji pirmą sykį išdėstyta Leono XIII enciklikoje „Rerum Novarum“ 1891 metais, kuriame, nagrinėjant darbininkų padėties klausimą, ekonominiai veiksniai susieti su neatimamu žmogaus asmens orumu. Vėliau sekė kitų popiežių socialinės enciklikos, o paskutinioji yra Benedikto XVI „Caritas in veritate“, paskelbta 2009 metais.

Kaip liudija festivalio darbotvarkė, perskaityta daugybė pranešimų, vienaip ar kitaip susijusių su pagrindine festivalio tema: „Ekonomika, institucijos ir visuomenė“. Tarp pranešėjų buvo ekonomistų, verslininkų, teologų, akademinio pasaulio žmonių. Paskutinį pranešimą skaitė kardinolas Tarcisio Bertone, Vatikano valstybės sekretorius, savo paskaitą pavadinęs „krikščioniškas dvasingumas kaip būdas keisti pasaulį jame būnant“.