Kauno dramos teatras sezoną pradeda premjera naujoje Rūtos salėje. Iki kitų metų žiūrovus teatras pakvies į šešis naujus spektaklius.

Kauno valstybinis dramos teatras. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Naujoji salė Rūtos vardu pavadinta pagerbiant teatro simbolį – didžiosios salės užsklandą nuo pat teatro įkūrimo puošusią rūtos šakelę. Šią savaitę puikios akustikos salėje – režisieriaus kėdėje debiutuojančio kompozitoriaus Vidmanto Bartulio premjera „Pamokslas žuvims“, apie amžinąsias tiesas, tautų likimą, išnykusius kuršius.

„Kiekviena tauta gali išnykti, jei ji netinkamai gyvena, neatlieka jai skirtos misijos. Iš dalies tai aktualu ir lietuvių tautai“, – kalbėjo režisierius, kompozitorius Vidmantas Bartulis.

Režisierius nesiekia atkurti konkrečių istorinių įvykių, asmenybių, tad pradinio sumanymo pagrindiniu Pastoriaus vaidmeniu įkūnyti Liudviką Rėzą, atsisakyta.

„Sukūrėme bendresnį personažą. Jis – kartu ir Mažvydas, ir Donelaitis, ir Rėza – visi tie pastoriai, protestantai, tačiau ne tikėjimo prasme. Svarbiausia, kad jie buvo asmenybės, gaivinusios Lietuvą savo kūriniais, savo esybe. Jie padarė ženklų indėlį Lietuvos kultūroje“, – personažo idėją aiškino aktorius Kęstutis Povilaitis.

Iki Naujųjų metų teatras žada dar penkias premjeras. Spalį laukia Jono Jurašo spektaklis pagal Sofi Oksanen romaną „Valymas“. Garsi lenkų režisierė Eva Piotrovska mažuosius kvies su Alisa keliauti į pasakų šalį. Artūras Areima stato premjerą pagal garsaus japonų rašytojo pjesę „Markizė de Sad“, o Jonas Vaitkus ėmėsi švedų dramaturgo „Demonų“. Spalio pabaigoje Eglės Mikulionytės teatras „Jaja“ pristatys monospektaklį „Auksinė šventykla“.   

Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas kūrybos darbų sūkurį palygino su aviliu: „darbo turime tikrai daug – mūsų visos gamybinės erdvės ūžia kaip bičių avilys. Labai smagu, kad teatras tampa tikru aviliu, o mūsų kūryba – lyg medus, kažkam maistas, o kažkam – vaistas“.

Gruodį naujame teatro projekte bus galima pamatyti ir pradedančių režisierių darbus.