Nikolaus Schneider, Vokietijos evangelikų Bažnyčios vadovas. „Der Sontag“ archyvo nuotrauka

Popiežiaus vizito Vokietijoje kulminacija turėtų būti jo ekumeninis susitikimas penktadienį Erfurte su Vokietijos Evangelikų bažnyčios galva Nikolausu Šnaideriu (Nikolaus Schneider). Iš šio susitikimo tikimasi nepaprastai daug. Jau prieš kelis mėnesius buvo viešai paskelbtas popiežiaus laiškas „mielam broliui Kristuje“ – N. Šnaideriui, kuriame atsakoma į surūpinimą dėl to, kad vizito programoje numatyta per mažai laiko ekumeniniams susitikimams. Taigi programa buvo pakeista. Dabar numatytas geras pusvalandis popiežiaus ir evangelikų delegacijų pokalbiui.

Pateikiame Kirchenzeitung išspausdintą interviu su Vokietijos Evangelikų Bažnyčios pirmininku.

Džiordano Bruno draugija paragino Vokietijos kanclerę A. Merkel nesikreipti į popiežių „Šventasis Tėve“. Kaip Jūs kreipsitės į popiežių?

Popiežius man pirmiausia yra „brolis Kristuje“. Tačiau jo oficialusis titulas yra „Jo šventenybė“, ir aš jį vartosiu.

Šiuo metu katalikiškoji pusė mėgina lūkesčius, susijusius su susitikimu Erfurte, kiek įmanoma sumažinti, prislopinti.

Manau, kad tai yra protinga. Netinka būti nusiteikus nei pagal moto „malonu, kad pasimatėm“, nei „po to pasaulis jau taps kitoks“. Reikia ieškoti vidurio. Aš asmeniškai tikiuosi gairių ir postūmių tolesnei ekumeninei raidai.

Kur, Jūsų manymu, esama veikimo erdvės, apie kurią būtų galima kalbėti Erfurte?

Ketinu paliesti skirtingoms konfesijoms priklausančių sutuoktinių santuokas ir šeimas. Taip pat viena iš pokalbio temų turėtų būti Krikštas, kurį mes abipusiškai pripažįstame. Tačiau kyla klausimas, kokią reikšmę šis pripažinimas turi vėlesnėje pakrikštytojo raidoje, kokią reikšmę tai turi krikšto tėvams ir krikšto liudininkams, – juk pakrikštytasis, tapdamas Kristaus Kūno nariu, kartu įsijungia į konkrečią Bažnyčią su jos tvarka ir taisyklėmis. Būtent šiuos klausimus ketinu iškelti ir apie juos kalbėti. Tačiau tai, ką konkrečiai su popiežiumi kalbėsiu, pirmiausia ir pasakysiu jam pačiam. Kitaip neverta ir pradėti pokalbio.

Ar tikitės, kad popiežius pareikš savo nuomonę konkrečiais klausimais?  Kaip antai, nuomonę dėl leidimo evangelikui sutuoktiniui priimti Komuniją ar dėl nekrikščionių krikšto tėvų?

Nemanau, nesitikiu, kad popiežius pateiktų konkrečių pasiūlymų šiais klausimais.

Iš Evangelikų Bažnyčios pusės buvo pareikšta daug lūkesčių, liečiančių, pavyzdžiui, abipusius Reformacijos laikų pasmerkimus. Griežtai žiūrint, M. Liuteris yra vis dar Katalikų Bažnyčios ekskomunikuotas. Ar galima tikėtis, kad Erfurte šis klausimas bus peržiūrėtas?

Nesitikiu, kad tai gali įvykti juridiniu lygmeniu, tačiau galima laukti, kad popiežius teigiamai įvertins Martyno Liuterio kaip teologo darbus.

Tada jis turės pareikšti savo nuomonę ir apie Reformaciją. 2017 metais Evangelikų Bažnyčia numačiusi paminėti Reformacijos jubiliejų. Katalikiškuose sluoksniuose girdėti, kad 500 Reformacijos metų nėra joks jubiliejus, negalima švęsti Bažnyčios susiskaldymo.

Taip, ir aš tai girdėjau. Mes galime džiaugtis ir švęsti būtent tai, kad Reformacija iškėlė Evangeliją į naują šviesą, ir kad M. Liuterio dėka buvo naujai atrastas ir įsisąmonintas Bažnyčios tėvas Augustinas. Tai, mano nuomone, galėtų tapti atsparos taškais Erfurte, ne tik įvertinant su Reformacija atsiradusias naujas Bažnyčios raidos galimybes, liečiančias Bažnyčios tapsmą bei tvarką,  bet ir įžvelgiant, kiek naujų žinių apie tikėjimą ir Evangelijos poveikį buvo naujai atskleista.

Ar laukiate iš popiežiaus pripažinimo žodžių šiais klausimais?

Taip. Manau, kad popiežius galėtų kokiu nors būdu parodyti, jog jis Liuterį vertina.

Romos Tikėjimo kongregacija, vadovaujama kardinolo Ratzingerio, taigi dabartinio popiežiaus, savo pareiškime „Dominus Deus“ teigė, kad Evangelikų Bažnyčios nėra „tikrosios Bažnyčios“. Tai paliko gilių randų Evangelikų Bažnyčioje. Ar tikitės, kad Erfurte jie bus užgydyti?

Negalime elgtis taip, lyg tų sužeidimų nebūtų. Tai yra visiškai aišku ir popiežiui, ir šioje šviesoje jis turės formuluoti savo mintis. Kaip tai atrodys konkrečiai ir kokią reakciją tai sukels mums, pamatysime. Bet esu visiškai tikras, kad jis tai puikiai supranta.

Popiežiaus postas yra didelė kliūtis konfesijų tarpusavio supratimui. Ar nėra keista, kad Jūs susitinkate būtent su šias pareigas, dėl kurių Bažnyčiose ginčijamasi, einančiu asmeniu?

Situacija ne keista ar juokinga, bet neišvengiama. Popiežiaus Benedikto pirmtakas Jonas Paulius II yra pasakęs, kad jei šis postas trukdo, užkerta kelius pačiai vienybei, tuomet jis pasiruošęs dėl to posto diskutuoti. Tai labai reikšmingas sakinys. Taigi svarbu yra ir tai, kad mes susitinkame, bet taip pat yra svarbu kalbėtis apie popiežiaus postą bei pareigas bei tų pareigų supratimą.

Jūs turite tik pusę valandos šių temų gvildenimui prieš bendras pamaldas. Bet juk tiek laiko užteks tik apsikeisti mandagiais žodžiais ir pozicijų išryškinimui.

Į šį pokalbį reikia žvelgti platesniame kontekste. Ruošiantis susitikimui vyko ir vyksta daug pokalbių ir susitikimų, ne su pačiu popiežiumi, bet tarp konfesijų. Ir tai bus pratęsta ir po susitikimo. Taigi šis susitikimas gali turėti lemiamos jėgos.

Taigi Jūs tikitės, kad popiežius savo Bažnyčiai pateiks programą, tarsi užduos namų darbus, kokiuose baruose toliau turės būti dirbama?

„Programa  ir namų darbai“ – čia lyg ir per stipriai pasakyta, bet reikia tikėtis, kad nuorodų dėl tolesnio ekumeninio kelio jis savo Bažnyčiai tikrai pateiks.

Daugelis vis laukia, ką pasakys ir padarys popiežius. Ar negali ir Evangelikų Bažnyčia duoti kokio nors ženklo, signalo? Kokiu būdu Jūs Erfurte artinsitės prie Katalikų Bažnyčios ir popiežiaus?

Tai tikrai labai įdomus klausimas, sutinku su Jumis. Ir šiuo klausimu norėčiau kai ką pasakyti Erfurte. Tačiau pirmiausia tai pasakysiu pačiam popiežiui, o ne per interviu.

Ar nebūtų žengtas žingsnis į priekį, jei popiežius būtų pripažintas ir tam tikra Evangelikų Bažnyčios garbės galva?

Manau, kad pirmiausia turėtume iš esmės išsiaiškinti, ką popiežiaus pareigos reiškia. Šiuo metu matau kitų ekumeninio judėjimo klausimų, kurie nedelsiant laukia savo atsakymo, kaip antai, skirtingoms konfesijoms priklausančių sutuoktinių poros ir bendras tiek katalikams, tiek evangelikams Reformacijos įvertinimas.

Ar po susitikimo vyksiančiose pamaldose bus duotas ypatingas susitaikinimo ženklas?

Ypatingas susitaikinimo ženklas yra jau tai, kad mes susitinkame ir kartu švenčiame pamaldas.

Mes paprašėme popiežiaus šiose pamaldose mums paaiškinti Dievo žodį.

Pradžioje šis susitikimas buvo numatytas trumpesnis. Po to, kai Jūs Benediktui parašėte, jis pats davė nurodymą susitikimo laiką pailginti. Ar tai laikote jau pirmąja savo pergale, sėkme?

Aš nevertinu to sėkmės ar nesėkmės kategorijomis, bet stengiuosi mūsų Bažnyčias siejančius dalykus pastūmėti į priekį ir džiaugiuosi, kad popiežius į tai atsiliepė. Aš pakviečiau, popiežius pakvietimą priėmė, ir dar netgi mane džiugiai nustebindamas!

Tačiau mane nuliūdino tai, kad mūsų susirašinėjimas iškilo į viešumą ir buvo išspausdintas viename laikraštyje. Tai yra visiškai nereikalinga, tai pagalių kaišiojimas į ratus ir nepasitenkinimo sėjimas. 

Su kokiomis nuotaikomis einate į šį susitikimą?

Džiaugdamasis susitikimu.

Ar jaudinatės?

Kol kas dar ne.

Kalbino Ulrich Waschki

Iš Kirchenzeitung išvertė Lolita Panzer