Seimas po svarstymo pritarė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma stiprinti Viešųjų pirkimų tarnybos savarankiškumą ir nepriklausomumą ir atsisakyti šios įstaigos pavaldumo Ūkio ministerijai. Tam, kad įstatymo pakeitimai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Pagal Ekonomikos komiteto patobulintas siūlomas pataisas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių ketveriems metams Ministro Pirmininko teikimu skirtų ir atleistų Respublikos Prezidentas. Šalies vadovė D. Grybauskaitė siūlė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių penkeriems metams finansų ministro teikimu skirtų ir atleistų Ministras Pirmininkas.

Įstatymo pakeitimais numatoma įtvirtinti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi galėtų būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ir eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba kiekvienais metais Seimui turėtų teikti veiklos metinę ataskaitą.

Siekiant užtikrinti sisteminę ir efektyvesnę viešųjų pirkimų kontrolę, projektu numatoma patikslinti Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas ir teises.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais siūloma perkančiąsias organizacijas įpareigoti nedelsiant paviešinti visus pradedamus pirkimus, skelbti apie nustatytus laimėtojus, ketinamus sudaryti bei jau sudarytus sandorius. Išimtis numatoma tik mažos vertės pirkimams, o siūlomas viešinimo būdas – skelbimas perkančiosios organizacijos interneto svetainėje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Pagal svarstomas pataisas pirkimas neskelbiamų derybų būdu galėtų būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo. Toks sutikimas būtų nereikalingas, jeigu perkančioji organizacija numatytų paskelbti pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ir informaciją apie tai nurodytų pirkimo dokumentuose arba jeigu pirkimą neišvengiamai būtina būtų atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma būtų atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, ši naujovė Viešųjų pirkimų tarnybai leistų neskelbiamų derybų būdo pasirinkimo pagrįstumą įvertinti ne pirkimui pasibaigus, kaip yra šiuo metu, o dar prieš jį pradedant.

Tai sudarytų realią galimybę užkirsti kelią piktnaudžiavimui įstatymo nuostatomis, sumažintų neskaidrių viešųjų pirkimų ir perkančiosioms organizacijoms, o kartu – ir visai valstybei, žalingų sutarčių sudarymo riziką.

Šiuo metu yra nustatyta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas). Svarstomomis pataisomis siūloma numatyti, kad šia išimtimi perkančioji organizacija galėtų pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių nebūtų galimybės darbų, prekių ar paslaugų įsigyti rinkoje konkurencijos sąlygomis. Toks pirkimas galėtų būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.