Rugsėjo 21 d. Kauno menininkų namai pakvietė į sezono atidarymą su saksofonininku Liudu Mockūnu ir „japonų Cage’u“ vadinamu pianistu Ryoji Hojito, kurie savo koncertą pavadino „Atostogų muzika“. Išgirdę Johno Cage’o pavardę pirmiausia pagalvojame apie Fluxus, nes kompozitoriaus kūriniai ir filosofija darė nemažą poveikį šiam praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečio pradžioje iš Amerikos į Europą atkeliavusiam ir aktyviai įsitvirtinusiam procesui.

Kartą, įsižiūrėjus į garsų vyksmą...

Nuotr. Alvydo Urbano

Vienas žymiausių Lietuvos džiazo, ypač free džiazo, atlikėjas ir kompozitorius Liudas Mockūnas ir japonų pianistas Ryoji Hojito susitinka ne pirmą kartą, Lino Rimšos projekte jie bendradarbiauja nuo 2004 metų, dueto muzikavimas įrašytas kompaktinėje plokštelėje „Vacation Music“ (išleido „NoBusiness Records“) palankiai įvertintas Europoje, Japonijoje, JAV.

Koncertas klausytojus sudomino, suintrigavo, vienus – nudžiugino, kitus – nustebino...  Scenoje matėme du bičiulius, kurie rimtai grojo bei išdykavo, šnekučiavosi kuo įvairiausiais garsais, improvizavo prabėgusių atostogų tema. Nuskambėjo vienkartinis, nepakartojamas, natomis neužrašomas kūrinys. Kaip užfiksuoti netyčia nukritusio daikto bilstelėjimą, kuris žaibiškai apauginamas kitais patrinksėjimais ir tampa ne atsitiktinis, o būtinas? Ar tų visų Ryoji Hojito čiupinėjamų daiktų daiktėlaičių, varpelių bei barškučių šiugždėjimas, girgždėjimas, tilindžavimas, žvangėjimas, griozdėjimas, atsargus pasibrūžinimas ir drastiškas pasitrankymas yra muzika? Kai japonas ketino atsisėsti ant klaviatūros ir, – ko pasaulyje nenutinka!, – galbūt sumanė pagroti sėdmenimis, sutrikome, tačiau vietoje to pianistas atsisuko į instrumentą, pasitaisė kėdutę ir į padykusią visumą įterpė išskirtinai gražių, meistriškai atliekamų fortepijoninės muzikos inkliuzų... O po akimirkos, lyg kokia vandens neįsileidžiama žuvis, spurdėjo, šokčiojo, blaškėsi, bandydamas su šiugždančia buities rakando pakuote įsimurdyti tarp fortepijono stygų...

Nuotr. Alvydo Urbano

Liudas Mockūnas santūresnis, jo džiazo improvizacijos – įsimintinas atlikėjo ir instrumento bendrystės, susišnekėjimo pavyzdys, tačiau akivaizdu, kad Liudui miela atliepti Tekančios saulės šalies kolegai Ryoji. Neįvardyčiau koncerto pernelyg skambiai, nesakyčiau, kad girdėjome bei regėjome dviejų kultūrų bičiulystės liudijimą, pasirodymas panašesnis į giminingos sielos muzikantų pasibuvimą scenoje, kuomet valstybės bei kalbos netenka svarbos. Vėlgi prisiminkime Cage’ą, jo žodžius: „Nauja muzika, naujas klausymas. Tai nėra pastanga suvokti ką nors, kas pasakoma – nes jei kas nors būtų sakoma, garsams būtų suteiktas žodžių pavidalas. Tai tiesiog garsų vyksmo stebėjimas“.

Klausytojams buvo įdomu, tačiau duetas jų neįazartino, nepasigirdo džiazui priderančių aplodismentų, pritarimo šūksmų, trypčiojimo. Muzikantai linksminosi ir jautėsi kuo puikiausiai, tačiau pernelyg santūri publika kraipė galvas, spėliojo, ar jau išsemtos visos „garsų vyksmo“ galimybės...

Sveiki! Menininkų namai laukia jūsų

Fluxiška nuotaika neįpareigoja elgtis pagal griežtą statutą, todėl vėluodamas pasakysiu, kad nuosekliai nenuoseklų koncertą „apšildė“ būrelis Kauno menininkų, kurie renginio pabaigoje, po muzikantų pasirodymo tikriausiai būtų buvę žaismingesni, laisvesni... Naujojo sezono pradžią paskelbė Kauno menininkų namų direktorius, aktorius Viktoras Valašinas, kuris netruko pagarsinti, kad ruduo ne eilinis – kompozitoriai ir rašytojai pažymi savo skyrių įkūrimo 40-mečius, tad drąsios, dainingos, poetiškos tautos mūzų palytėtųjų laukia kūrybingas ruduo. Kompozitorė Dalia Kairaitytė padeklamavo epigramą, kviesdama nevirkauti, optimistiškai įvertinti situaciją: „kai emigruoja kalnas Gedimino, / nepasiduoti muzika vadina“. Poetas Vidmantas Elmiškis ketino išversti prieš publiką tuščias kišenes, dūsavo, kokie plėšikiški autorinių honorarų mokesčiai, tačiau susivaldė neapsiraudojęs, krūpčiodamas nuo energingų būgnelio garsų  nusikirpo pasipuošti skirto raudono kaspino už du ir, regis, jam palengvėjo...

Nuotr. Alvydo Urbano

Fotomenininkas Romualdas Rakauskas ne juokais įsismagino ir nežada sustoti pasitikdamas ir nulydėdamas savąjį 70-metį, neseniai jis su šešiasdešimtmetį pažyminčiu kolega Romualdu Požerskiu išleido albumą „Legendiniai ŽALGIRIO vyrai“. Knyga  papildyta (pirmasis leidimas 1987 m.), poligrafiškai kokybiškesnė, o nuo Anykščių Kauno link jau atkeliauja R. Rakausko peizažų paroda „Variaus apžavai“. Menininko kreipimasis „O fotografija, grakščioji mūza...“ buvo nuoširdus ir savalaikis, kaip ir viena kita gražbylystė, be kurios Romualdas viešosiose erdvėse būtų ne lengvai atpažįstamas Rakauskas.

O tada į didžiulį nuotraukos rėmelį atgiedojo dailininkas Romualdas Čarna, kuris užplėšė, kad daug alaus geriantys paišo mažai. Jam pačiam alus nepavojingas, tuo įsitikinsime spalio 6 d. pavakarę, kuomet „Kūrybos valandoje“ pabendrausime su grafiku, pamatysime naujų darbų. Netrukus Kauno menininkų namai pakvies į jubiliejinius poeto Gintaro Patacko ir aktoriaus bei rašytojo Antano Žeko kūrybos vakarus.

Nuotr. Alvydo Urbano

Klausytojai pamėgo ir mielai lanko projekto „Tūkstantmečio aidai muzikoje“ koncertus, šiais metais pagrindinis dėmesys skiriamas vokalinei muzikai, tad girdėsime „Trio grazioso“ – Joana Gedmintaitė (vokalas), Viktorija Zabrodaitė (fleita), Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas); dainuos Vega Maščinskaitė (Šveicarija), Tomas Kuter (Estija), Vaidas Vyšniauskas, įvyks Gražinos Miliauskaitės rečitalis, gitara gros Valdemaras Mikuckis.

Tęsiamas renginių ciklas M. K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms, lapkričio 29 d. kauniečiui dramaturgui Juozui Grušui sukanka 110. Žymus XX a. antros pusės dramaturgas, prozininkas, vertėjas nuo 1986 m. pavasario ilsisi Amžinybėje, tačiau Juozo Grušo kūryba nepraranda aktualumo, skaitoma, vis naujai interpretuojama teatralų. Kauno menininkų namai, pagerbdami literatūros klasiką, organizuos parodą, įvyks literatūros vakaras.

Sunku būtų pasakyti, kokio amžiaus miestelėnai dažniausiai lankosi Menininkų namuose. Jaunimui skirtas menų sintezės audiovizualinis projektas „Atrasti“ bus dėmesingas šokiui, koncertuos grupės „Saulės broliai“, „Liūdni slibinai“, Kauno džiazo kvintetas, įvyks jaunųjų pianistų festivalis-maratonas. Natūralu ir netgi pageidautina, kad menininkų pastogėje debiutuotų jauni kūrėjai. Smalsuoliams, naujų vardų ieškotojams –  kompozitorės Silvijos Miliūnaitės debiutinis kūrybos vakaras.

Teatro mėgėjai pamatys monodramą vaidinamą aktoriaus Henriko Savickio pagal amerikietės Aldyth Morris pjesę „Damien“. KMN direktorius Viktoras Valašinas sako, kad pasitinkant Tarptautinę teatro dieną kitų metų kovo mėnesį planuojama teatrinė „savaitėlė“ ir priduria, kad nebūtina iš anksto reklamuotis, intrigai – laukimo paslaptis...

Gruodį Kauno menininkų namuose vyks tradiciniai Advento vakarai, susitikimai su išrinktaisiais Įsimintiniausiais Kauno menininkais, o taip pat rinksime 2011 m. Įsimintiniausią Kauno menininką.

Rudenį Kauno menininkų namuose savo darbus eksponuos tekstilės grupė „Esame“, su karpiniais debiutuos Vidmanta Ambrozienė, „Mūzų svetainėje“ savo darbus eksponuos jaunieji: dailės gimnazijos moksleiviai, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto tekstilės katedros studentai, čiurlioniečiai. Šiuo metu veikia kūrybingo darbštuolio, ieškotojo eksperimentatoriaus, autorinių technikų puoselėtojo dailininko Gintauto Velykio paroda „Palemono parafrazės / Artefax“. Jeigu norite pamatyti vaizdo žinučių iš praeities, nežinomą istoriją liudijančių drobulių, paroda jums.

Menininkų namai laukia lankytojų. Iki susitikimų!

www.kmn.lt