Kosovo šiaurėje NATO taikdariams antradienį susirėmus su serbų protestuotojais buvo sužeista 20 žmonių (16 civilių ir 4 kariai). Dėl smurto proveržio buvo atšauktos rugsėjo pradžioje Europos Sąjungos (ES) inicijuotos Belgrado ir Prištinos derybos.

ES diplomatas, tarpininkaujantis šiame dialoge, Robertas Cooperis sakė, jog derybos „neįvyko, nes serbų delegacija nebuvo pasiruošusi šiandien tęsti diskusijas“. Jis taip pat pridūrė, kad jos bus atnaujintos, vos Serbija sutiks tai padaryti.

Kad derybos nutraukiamos, pripažino ir vyriausiasis Serbijos derybininkas Borko Stefanovičius viešai paskelbdamas, kad lauks ir žiūrės, kaip išsispręs susidariusi situacija.

Smurtas prasiveržė prie ginčijamos sienos perėjos tarp Kosovo ir Serbijos, kur anksčiau taip pat buvo įvykę panašių protestuotojų ir taikdarių susirėmimų. Antradienį įtampa padidėjo, kai JAV ir Vokietijos taikdariai uždarė neteisėtą sienos perėją, kuria serbai naudodavosi, apeidami Kosovo policijos ir muitinės patikras.

NATO pajėgų atstovas pulkininkas leitenantas Kai Gudenoge antradienį pasakojo, jog šis incidentas prasidėjo, kai serbai protestuotojai sviedė į taikdarius iš vamzdžių pagamintas bombas ir keturis iš jų sužeidė. NATO kariai atsakydami apšaudė serbus.

Tuo tarpu vienas aukšto rango Kosovo serbų lyderis dėl smurto kaltino amerikiečių taikdarius, pasiųstus į šią sienos perėją.

„Tai, ką padarė amerikiečiai, turi būti pasmerkta, - sakė Oliveris Ivanovičius. - Šaudymas koviniais šaudmenimis į protestuojančius žmones netoleruotinas. Taip dar niekada nebuvo nutikę.“

Europos Sąjungos (ES) teisinės valstybės misija Kosove (EULEX) pasmerkė smurto proveržį ir nurodė ištirsianti šį incidentą.

„Smurtas prieš KFOR (NATO taikos palaikymo pajėgų misiją Kosove) arba EULEX nepriimtinas, - pažymėjo EULEX atstovas Nicholasas Hawtonas. - Svarbu, kad visi elgtųsi santūriai ir veiktų atsakingai."

Kosovo šiauriniame regione serbų protestuotojai dar vasarą ėmėsi blokuoti kelius, kai šalies vyriausybė pamėgino įvesti embargą prekėms iš Serbijos, įvežamas per sienos perėjas teritorijoje, kurios Priština praktiškai nekontroliuoja.

Kosovas nori, kad muitinės pareigūnai užtikrintų tvarką šiauriniame pasienyje, bet Kosovo nepriklausomybės nepripažįstanti Serbija šį žingsnį laiko iššūkiu jos pretenzijoms į šį regioną.

Vietos serbų kontroliuojamoje Kosovo šiaurėje įrengtos kelių užtvaros ir ginčijamos sienos perėjos yra iššūkis ES misijai, kurioje dirba 3 tūkst. pareigūnų, taip pat 5 500 tūkst. NATO vadovaujamų taikdarių, atsakingų už saugumo užtikrinimą. Tiek Bendrija, tiek Aljansas ne kartą ragino pašalinti kelių užtvaras ir užtikrinti judėjimo laisvę.

Reaguodamas į įvykius Serbijos prezidentas Borisas Tadičius paragino vystyti dialogą, siekiant išvengti panašių susirėmimų.

„Jokia problema negali būti išspręsta smurtu, o pavojaus sukėlimas žmonių gyvybėms nepadeda mūsų interesams“, - sakoma jo pranešime.

Tokią rezervuotą ir diplomatišką prezidento reakciją galima suprasti: konfliktas atsinaujino likus vos keliomis savaitėms iki sutarto termino, kai ES turėjo pranešti, ar jau galima pradėti Belgrado derybas dėl šalies kandidatės statuso.

Tuo tarpu Kosovo vyriausybė Prištinoje dėl šio incidento kaltina „nusikalstamas struktūras“, kurios priešinasi pastangoms užtikrinti įstatymų viršenybę šalies šiaurėje bei taip siekia pasipelnyti iš kontrabandos. Šiai nuostatai pritaria ir Kosove dislokuoti NATO ir ES diplomatai, nurodydami, kad beveik nėra abejonių, jog grupuotės gauna palaikymo iš Serbijos valdžios, o susidariusi padėtis kursto įtampą ne tik pasienyje, bet ir kitose etniškai mišriose Balkanų šalyse, tokiose kaip Makedonija ar Bosnija ir Hercogovina.

Kad situacija įtempta ir kelianti nerimą, neabejoja ir ES užsienio reikalų vadovė Catherine Ashton. „Šiandien esu lygiai taip pat, jei ne labiau, susirūpinusi dėl situacijos Kosovo šiaurėje, kaip ir dėl Artimųjų Rytų konflikto“, - sakė ji šią savaitę viešėdama Europos Parlamento sesijoje Strasbūre.