Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje, prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

Konstitucinio Teismo nutarime teigiama, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto. Pasak teismo, tai, kad santuokos ir šeimos institutai įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą šeimos ir santuokos ryšį, tačiau tai – tik vienas iš šeimos modelių.

Kaip teigiama nutarime, konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu priimti tam tikras teises ir pareigas, tai yra – santykiu turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

„Taigi Seimas, koncepcijoje nustatęs, kad šeima yra laikomi tik susituokę ar buvę susituokę vyras ir moteris bei jų vaikai ar įvaikiai, ir taip susiaurinęs šeimos kaip konstitucinio instituto turinį, nesilaikė iš Konstitucijos kylančios šeimos, kaip konstitucinės vertybės, kuri gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, sampratos“, - skelbia Konstitucinis Teismas.

Į KT dėl šeimos koncepcijos kreipėsi grupė parlamentarų, teigiančių, jog nutarimu patvirtinęs minėtą dokumentą Seimas nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo šeimos teisinius santykius reguliuoti įstatymu, o ne žemesnio lygmens teisės aktu. Pareiškėjai taip pat ginčijo šeimos koncepcijoje įrašytą šeimos apibrėžimą per santuoką.

Seimo 2008 metais patvirtintas dokumentas, kuriuo šeima pripažįstami tik gyvenantieji santuokoje, sukėlė daug aistrų ir atgarsių visuomenėje. Koncepcijos priešininkai teigė, kad taip bus diskriminuojami ne santuokoje augantys vaikai. Tuo metu šalininkai koncepciją gynė teigdami, jog joje įtvirtintas siektinas šeimos modelis, vaikui sukuriantis saugiausią aplinką.

Šeimos koncepcija parlamentas pirmą kartą Lietuvos teisėkūros istorijoje patvirtino ne tik šeimos sąvoką, bet ir apibrėžė, kas laikoma darnia, išplėstine ar nepilna šeima. Kaip nepilną šeimą koncepcija apibrėžia tokią, kurioje „santuokai pasibaigus vaikai yra netekę vieno ar abiejų tėvų“.

Tuo metu įstatymuose šeimos sąvoka nėra apibrėžta – Konstitucija numato, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, šeima pripažįstama visuomenės ir valstybės pagrindu, tačiau nėra atskirai nurodoma, kas yra šeima ir kokia ji.

Civiliniame kodekse atskiro šeimos apibrėžimo irgi nėra, bet skyriuje apie šeimos teisiniams santykiams taikytiną teisę numatomos sutuoktinių, taip pat tėvų ir vaikų teisės bei pareigos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra parengusi Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo jau įstatymo lygiu siūlo įtvirtinti, kad šeima – tai sutuoktiniai. Projekte šeima laikoma „sutuoktiniai, taip pat jų vaikai (įvaikiai), kuriuos jie turi pareigą auklėti ir išlaikyti“.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje nesusituokusiems tėvams 2008-aisiais gimė 28 proc. visų kūdikių, o nuo 1990 metų Lietuvoje ne santuokose gimusių vaikų procentas šoktelėjo keturis kartus – nuo 7 iki 28 procentų. ES vidurkis – 35,1 procento.