Slovėnija antradienį tapo devintąja iš 17 euro zonos šalių, pritarusia Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) sustiprinimui.

Už jo padidinimą balsavo 49 įstatymų leidėjai 90 vietų turinčiame Slovėnijos parlamente. Prieš balsavo tik keturi parlamentarai, o dar 24 susilaikė - daugiausiai opozicinės Slovėnijos demokratų partijos (SDS) nariai.

Pagal šį nutarimą Slovėnijos indėlis į finansinio gelbėjimo fondą bus padidintas nuo 2,1 mlrd. eurų (7,25 mlrd. litų) iki 3,7 mlrd. (12,8 mlrd. litų).

440 mlrd. eurų EFSF buvo įkurtas kaip pagalbos priemonė skolų prislėgtoms euro zonos šalims.

Balsavimas Liublianoje įvyko praėjus savaitei po to, kai Slovėnijos vyriausybei parlamentas pareiškė nepasitikėjimą, o toks žingsnis atveria pirmalaikių rinkimų galimybę šioje nedidelėje euro zonos šalyje.

„Balsuodami dėl šio dokumento mes sprendžiame ne dėl Graikijos, - premjero pareigas laikinai einantis Borutas Pahoras sakė įstatymų leidėjams prieš svarstymą. - Slovėnija nori likti euro zonoje, todėl parlamentas turi priimti šį nutarimą.“

Reitingų agentūra „Moody's“ praeitą penktadienį sumažino Slovėnijos kreditavimo įvertinimą nuo AA2 iki AA3 su neigiama perspektyva, įžvelgusi padidėjusią riziką, kad vyriausybei teks dar kartą įsikišti, kad padėtų bankams.

Liepą euro zonos lyderių priimtą sprendimą sustiprinti EFSF iki šiol ratifikavo aštuonios kitos šios valiutų unijos šalys: Belgija, Prancūzija, Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Portugalija ir Ispanija.

Tikimasi, kad vėliau šią savaitę dėl šio plano balsuos Vokietijos, Suomijos ir Austrijos įstatymų leidėjai, o Kipre balsavimas vyks kitą savaitę. Estija, Malta, Nyderlandai ir Slovakija šį sprendimą palaikys arba atmes vėliau spalį.