Vilniaus nuotekų valykloje statomuose dumblo apdorojimo įrenginiuose sumontuotos dumblo džiovyklos. Juostinio tipo dviejų aukštų džiovyklose dumblas bus džiovinamas 80 °C karšto oro srove, o pasibaigus džiovinimo procesui gautos dumblo granulės bus tik 10 proc. drėgnumo. Įrengus džiovyklas eina į pabaigą ir kiti pagrindiniai dumblo apdorojimo įrenginių montavimo darbai.

Išdžiovintas džiovyklose dumblas pateks į dumblo talpyklas, iš kurių jis galės būti išvežamas sandėliuoti, panaudotas žemės ūkyje arba kaip biokuras. Numatoma, kad po džiovinimo liks tik 40 tonų dumblo, vietoje šiuo metu susidarančių 200 tonų per parą.

Statomi dumblo apdorojimo įrenginiai priskiriami ypatingo sudėtingumo statinių kategorijai. Jie montuojami ankstesnių įrenginių vietoje, nes siekiama nestabdant tebevykstančių nuotekų valymo procesų pereiti prie dumblo apdorojimo naujomis technologijomis. Šiuo metu jau baigti apie 85 proc. naujosios įrangos montavimo darbų.

Pasak UAB “Vilniaus vandenys” plėtros padalinio direktoriaus Lino Didriko, vasarą nuveikti svarbiausi dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbai, ir dumblo džiovyklų įrengimas sėkmingai užbaigia pagrindinių darbų ciklą. “Šiemet numatyti darbai vyko pagal planą ir tikimės, kad kitą vasarą miestiečiai galės pamiršti juos varginusį nemalonų dumblo kvapą,” - sakė L. Didrikas.

Didžiausioje Lietuvoje Vilniaus nuotekų valykloje per parą išvaloma apie 113 tūkst. kubinių metrų nuotekų, todėl kasdien susidaro apie 200 tonų nusausinto nuotekų dumblo. Dumblas, susidarantis pirminiuose nusodintuviuose, kompostuojamas, o perteklinis nusausintas dumblas išvežamas į laukus. Kadangi nėra pakankamai plotų, kuriems jo reikėtų, o išvežimas priklauso nuo meteorologinių sąlygų - dumblas kaupiasi nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelėje.

Pradėjus veikti naujiems dumblo apdorojimo įrenginiams Vilniuje bus itin efektyviai išspręstas dumblo sutvarkymo klausimas. Gamybos proceso metu susidariusios biodujos bus naudojamos elektros energijos gamybai ar patalpų šildymui.

Vokietijos ir Norvegijos bendrovių “WTE Wassertechnik” ir “Cambi” konsorciumas įsipareigojo darbus įvykdyti už 171,5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų, 105 mln. litų, skiria ES, per 31 mln. litų sumokės bendrovė “Vilniaus vandenys”, apie 34 mln. litų - Vilniaus savivaldybė, daugiau nei 11 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto.