Bibliotekėlė-lesyklėlė. Nuotrauka – www.utne.com

Ši savaitė JAV tradiciškai vadinama uždraustų knygų savaite (Banned Books Week). Amerikos bibliotekų asociacijos (American Library Association) publikuojamas knygų sąrašas – įspūdingas. Į jį patenka daugybė knygų, be kurių šiuolaikiniai skaitytojai neįsivaizduoja nei literatūros, nei savo gyvenimo. Daugybė narsių, išmintingų, kupinų humoro ir nebijančių rėžti tiesos autorių knygų. Skaitykim jas. Tegul tamsos būna mažiau...

„Amazon“ – įtakingiausi

Britų dienraštis „The Guardian“ paskelbė įtakingiausių knygų leidybos žmonių šimtuką. Jis tikrai įdomus ir puikiai atspindi šiuolaikinėje leidyboje vykstančius milžiniškus pokyčius. Pirmasis dešimtukas ir stebina, ir nebe.

Pirmoje vietoje – „Amazon“ įkūrėjas ir vadovas Jeffas Bezosas. Antroje – Hario Poterio „mama“ JK Rowling. Trečią vietą užima „Google“ vadovas Larry Page. Ketvirtą – „Waterstones“ knygynų tinklo savininkai Jamesas Dauntas ir Aleksandras Mamutas. Į dešimtuką pateko ir bestselerių autorius Jamesas Pattersonas bei garsiausias pasaulyje virėjas Jamie Oliveris.

Kažkur šimtuke slepiasi Salmanas Rushdie, Terry Pratchettas, Philipas Pullmanas, poetas Seamusas Heaney, Philipas Rothas ir kiti. Garbingą trisdešimt šeštąją vietą užima „Mileniumo“ trilogijos autoriaus Stiego Larssono vaiduoklis (taip, ten taip ir parašyta).

O kas gi šimtojoje vietoje? Tai jūs ir aš – skaitytojai, tinklaraštininkai, pirkėjai ir komentatoriai. Visi, įsikūrę „Amazon“ ir „Google“ šešėlyje...

Už ką statysim šiemet?

Spalio mėnesį bus paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatas. Viso pasaulio skaitytojai jau dabar gali tarpusavyje ar lažybų kontorose lažintis, kas šiemet juo taps. Tai įdomios lažybos, nes atspėti kas dedasi premijos teikimo komiteto narių galvose beveik neįmanoma. Galima tik spėlioti, remiantis, pavyzdžiui, šių metų politiniais įvykiais. Juk premiją dažnai gauna ne itin žinomi, tačiau politiškai korektiški, socialiai aktualūs ar kitaip madingi autoriai, o kuklesnieji paprastai laukia jos iki mirties.

Tad nieko nuostabaus, kad rimčiausiu šių metų Nobelio premijos pretendentu laikomas 81 metų sirų poetas Adonis (taip, taip, įvykiai Sirijoje!). Jis šiemet jau gavo vieną prestižiškiausių Vokietijos literatūrinių apdovanojimų – Goethes premiją ir, labai tikėtina, kad gaus ir Nobelio premiją. Jis pirmauja santykiu 4 su 1.
Jam ant kulnų lipa kitas senolis – aštuoniasdešimtmetis švedų poetas Tomas Tranströmeris. Visos lažybų kontoros jau pernai statė už jį, tačiau premiją jam iš panosės nugvelbė Mario Vargas Llosa. Šiuo metu Tranströmerio šansai – 9 su 2.
Tarp realių pretendentų įvardijamas ir amerikiečių rašytojas Thomas Pynchonas, Alžyro rašytoja Assia Djebar, korėjietis poetas Ko Un, australų poetas Lesas Murray‘us ir garsusis japonas Haruki Murakami. Šie autoriai – beveik sąrašo senbuviai.

Dešimtuką užbaigia trys nauji vardai: vengras Peteris Nadaśas, Nepalo poetas Rajendra Bhandari ir indų poetas K Satchidanandanas. Vienuoliktoje vietoje taip pat naujiena – rumunas Mircea Cartarescu.

O galbūt Nobelio premiją gaus Bobas Dylanas? Jo šansai, tiesa, menki – 100 su 1. Bet tik įsivaizduokite, jei ką... Kažkas neblogai pasipelnytų... Belieka laukti laureato, kuris bus paskelbtas, pasak komiteto, „vieną spalio ketvirtadienį“.

Geriausi Vokietijoje

Vokiečių metų knygos apdovanojimų (Deutscher Buchpreis) pretendentų sąrašas sutrumpėjo iki šešių autorių. Galbūt verta juos čia trumpai pristatyti.
Pirmasis  sąraše – 37 metų autoriaus Jano Brandto tūkstančio puslapių romanas „Gegen die Welt“ (Prieš pasaulį). Knygos aprašymas verčia tikėti, kad tai – magiškojo realizmo ir Hanekes „Baltojo kaspino“ mišinys.

73 metų Michaelis Buselmeieris premijai nominuotas už romaną „Wunsiedel“ (Vunzydelis). Tai romanas apie Aukštutinę Frankoniją. Veiksmas vyksta septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir šiais laikais.

Angelikos Klüssendorf romanas „Das Mädchen“ (Mergaitė) pasakoja apie problemiškoje šeimoje augančios mergaitės gyvenimą. Ji vieniša ir džiaugsmo jai teikia tik Brehmo knygos apie gyvūnus iliustracijos ir svajonė apie mažą namelį su sodu. Įkliuvusi vagiliaujant, ji išsiunčiama į vaikų namus, kuriose, savo nuostabai, atranda naują gyvenimą.

Sibylles Lewitscharoff knyga „Blumbergas“ pasakoja apie filosofą Blumbergą, kuris vieną naktį savo studijoje aptinka liūtą. Liūtas ima sekioti jam iš paskos, tačiau jo, regis, niekas kitas nemato. Tik keletas ištikimiausių filosofo mokinių...

Eugeno Ruges šeimos romano „In Zeiten des abnehmenden Lichts“ (Blėstančios šviesos metą) veiksmas apima pusę praėjusio amžiaus – nuo 1950-ųjų iki 1989-ųjų. Jame pasakojama apie tris vienos šeimos kartas ir Vokietijos likimą.
Paskutinė pretendentė į geriausią šių metų knygą Vokietijoje – rašytoja Marlene Streeruwitz. Jos romane „Die Schmerzmacherin“ (Skaudintoja) pasakojama apie privačioje saugos bendrovėje dirbančią moterį. Korupcija, smurtas, išdavystės ir kankinimai – bendrovės kasdienybė...

Premija, kaip jau ir minėjau, bus teikiama spalio 10 dieną Frankfurto mugėje. Laimėtojui atiteks 25 tūkstančiai eurų, o likusiems penkiems finalistams – po 2500 eurų.

Brangus raštelis

Kol pasaulis lauki,a ar bus kada nors išleisti pernai mirusio JAV rašytojo atsiskyrėlio Jeromo Davido Salingerio kūriniai, kol spėlioja, ar jų iš viso esama, interneto aukcione eBay galima įsigyti rašytojo raštelį, skirtą tarnaitei. Šis raštelis kainuoja nei daug, nei mažai – 50 tūkstančių dolerių. „Brangioji Mere, prašau, atlikite visus darbus ir pavedimus, kol neišėjote atostogų, nes aš nenoriu būti trukdomas dėl nereikšmingų dalykų. Dėkoju. J. D. Salingeris.“ Kaip ironiškai pažymi „New York Times“ autorius Dave‘as Itzkoffas, vienas šio raštelio žodis vertas 2083 dolerių.

eBay esama ir brangesnių rašytojų paliktų įrašų. Norintieji gali įsigyti Hermano Melville‘io raštelį savo leidėjui George‘ui P. Putnamui. Jame sakoma: „Brangus sere, siunčiu Jums korektūras. Nuoširdžiai Jūsų, H. Melville.“ Šį raštelį galite įsigyti už 95 tūkstančius dolerių.

Jeigu esate labiau linkę į politiką, už 150 tūkstančių galite įsigyti dokumentą su George‘o Washingtono parašu arba 1921 metais paties Lenino pasirašytą telegramą tik už 110 tūkstančių dolerių.

Tai gali atrodyti kaip dar vienas pamišimas, tačiau tokių raštelių pirkėjus galiu suprasti. Pats esu viename naudotų knygų knygyne radęs ir nusipirkęs telefonų numerių ir adresų knygelę, priklausiusią Jurgiui Kunčinui. Joje juodu rašalu gražiai įrašyta pora-trejetas telefonų ir adresų. Ech, ta magijos ir talento trauka, kartais pasireiškianti absurdiškais dalykais...

Didžioji bibliotekų mįslė

Šį rudenį literatūros pasaulyje keistenybių netrūksta. Paminėsiu keletą iš jų. Škotijos miesto Edinburgo bibliotekose nežinomas asmuo palieka dailias ir kruopščiai iš popieriaus bei knygų padarytas skulptūras. Kai kurios iš jų paliekamos atviroje vietoje, kitos buvo rastos kruopščiai paslėptos. Keletas šių skulptūrų buvo padarytos iš vieno garsiausių škotų autorių, detektyvų rašytojo Iano Rankino knygų.

„Šios skulptūros gali būti žmogaus, gerai susipažinusio su mano kūryba, rankų darbas, – teigia pats I. Rankinas. – Tai tikrai profesionalaus menininko arba labai talentingo ir kantraus mėgėjo darbai.“ Pats autorius teigia, nieko bendro su šia mįsle neturintis. Tad Škotijos bibliotekininkams telieka grožėtis menu ir sukti galvą, kas gi slypi už šių kūrinių. Visas skulptūras galima pamatyti štai čia.

Kita rugsėjo mėnesį netikėtai užsimezgusi intriga, laimė, baigėsi gerai. Vieną gražią dieną, pirmadienį, rugsėjo 12, netikėtai dingo vienas garsiausių prancūzų rašytojų Michelis Houellebecqas. Jis turėjo dalyvauti skaitymuose Nyderlanduose ir Belgijoje, tačiau juose nepasirodė. Kilo panika, nes nei rašytojo agentas, nei jo leidėjas, nei skaitymų turo organizatoriai nežinojo, kur jis.
Ši istorija pateko į visos Europos spaudą, sąmokslų teorijų mėgėjai ir detektyvai savamoksliai jau ėmė trinti iš džiaugsmo rankas, bet praėjus dienai ar dviem leidėjai pranešė, kad jiems pavyko susisiekti su Houellebecqu telefonu.

Pasirodo, jis namie ir jam viskas gerai. Pasak vienos iš versijų, rašytojas nuvyko į Amsterdamą, kuriame turėjo skaityti, tačiau į skaitymus nėjo. Pasak kitos versijos, – jis pamiršo apie skaitymus ir tą dieną kuo ramiausiai pietavo su savo redaktoriumi. Antra versija mažiau įtikinama, nes rašytojas retai praleidžia susitikimus su skaitytojais. Tiesa, jis gana įnoringas ir dažniausiai savo keistų poelgių nelinkęs aiškinti. Na, kad ir kaip ten buvo, tai tik papildoma reklama autoriui.

Marquezas – grėsmė Iranui?

Lotynų Amerikos literatūros klasikas ir Nobelio premijos laureatas Gabrielis Garcia Marquezas netikėtai tapo mėgstamiausiu Irano opozicijos autoriumi. Iš Teherano knygynų buvo šluote iššluotas jo 1996 metais parašytos knygos „Noticia de un secuestro“ (Pranešimas apie pagrobimą) vertimas.

Knyga tapo populiari, kai namų arešte laikomas Irano opozicijos lyderis Mir-Hossein Moussavi pareiškė, kad knygoje aprašomi Kolumbijoje vykę žymių žmonių pagrobimai puikiai ir tiksliai nusako jo paties dabartinį gyvenimą.
Moussavi namuose laikomas nuo vasario vidurio, kai tūkstančiai Irano gyventojų išėjo į gatves protestuoti prieš dabartinį šalies režimą. Jo ryšiai su išoriniu pasauliu buvo apriboti, tačiau neseniai jis pirmąkart per septynis mėnesius susitiko su savo dukterimis. „Jei norite sužinoti, koks mano gyvenimas nelaisvėje, paskaitykite Gabrielio Garcia Marquezo „Pranešimą apie pagrobimą“, – taip jis joms apibūdino savo dabartinę padėtį.

Naujiena žaibiškai pasklido tarp Irano interneto vartotojų ir knygynuose tučtuojau susidarė eilės. Knyga buvo išparduota per keletą dienų ir tučtuojau atsirado geriausia perkamų knygų sąrašuose.

Sužinojęs apie tai, Marquezas aprašė šią istoriją savo „Facebook“ puslapyje. Moussavi šalininkai savo ruožtu sukūrė „Facebook“ puslapį „Pranešimas apie pagrobimą: prezidento statusas nelaisvėje“. Šiame puslapyje skaitytojai publikuoja minėtos knygos ištraukas. Išties nežinomi globalaus pasaulio ir laisvo žodžio keliai...

Viską prisiminti

Kovinių filmų gerbėjai gal ir ne visada skaito knygas, o knygų mėgėjai ne visada žiūri kovinius filmus, tačiau kitų metų spalį jie turės dėl ko džiaugtis. Leidykla „Simon&Schuster“ ketina išleisti aktoriaus ir buvusio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio memuarus.
Sakoma, kad Arnis ilgai dvejojo, kaip pavadinti savo knygą: „Melas vardan tiesos“, „Paskutinis veiksmo filmo herojus“ ar „Paskutinio teismo diena“. Galų gale savo knygą jis ryžosi pavadinti: „Viską prisiminti: mano neįtikėtinai tikra gyvenimo istorija“.

Leidėjai jau vadina būsimą knygą „viena labiausiai laukiamų tos kartos žmonių biografijų“ ir žada „spalvingą, kontroversišką ir įdomų“ pasakojimą. „Tai unikali biografija. Vargšas imigrantas, tapęs pasaulinio garso kultūristu, viena garsiausių kino žvaigždžių, o vėliau ir Kalifornijos gubernatorius. Tai neįtikėtina kelionė“, – tvirtina  „Simon&Schuster“ leidėjas Jonathanas Karpas.

P.S. Po truputį artėja ir žiema. Sąmoningesni žmonės ima rūpintis lesyklėlėmis paukščiukams. O štai amerikiečiai Rickas Brooksas ir Toddas Bolas jau surentė apie penkiasdešimt lesyklėles primenančių mažyčių bibliotekėlių. Jose telpa apie dvidešimt knygų, kurias netoliese gyvenantys žmonės gali skolintis ir skaityti. Viso jie planuoja įrengti daugiau nei du tūkstančius panašių namukų. „Tai tarsi švietimo, meno ir bendruomeniškumo kibirkštis“, – sako Bolas. Skaitytojai skatinami ne tik skolintis knygas, bet ir dalintis savosiomis arba palikti jiems nereikalingas. Gražu.

Norintieji sužinoti, ką prarado žmonija, gali pasižiūrėti prarastų knygų dešimtuką.
Jame esama visko – nuo Homero iki Virginios Woolf. Galbūt kuri nors iš šių pradingusių knygų būtų pakeitusi literatūros ar net pasaulio istoriją?