Algimanto Švėgždos terra incognita
Spalio 7 d. (penktadienį) 17 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji vandens g. 2) bus atidaryta Algimanto Švėgždos tapybos ir piešinių paroda.
![]() |
| Algimantas Švėgžda. „Autoportretas“ 1973 m. |
Algimantas Švėgžda (1941–1996) – vienas iškiliausių XX a. Lietuvos menininkų: tapytojas, grafikas, piešėjas, mąstytojas, mokytojas ir patriotas. Sulaukęs nepriklausomybės, menininkas vertingiausių savo kūrinių kolekcijas – šimtus darbų – dovanojo Lietuvos dailės, Vilniaus dailės akademijos, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio, Telšių „Alkos“ bei Šiaulių „Aušros“ muziejams.
Menininko kūrybos panorama neįtikėtinai plati ir įvairi: pradedant studijų metais ir iškart po jų gimusiais didžiaformačiais tapybos kūriniais, baigiant nedidukais „dializės piešinukais“ (sukurtais, ilgomis valandomis gulint prijungtam prie aparatų, valančių organizmą). Turėjęs ypatingą valią kurti ir suvokęs save pirmiausia kaip kūrėją, menininkas paliko daug „vokiško periodo“ kūrinių. Dažnai sunkiai pakildamas iš lovos, piešė tai, ką matė pro langą ar tai, kas buvo padėta ant kėdės. Kūryba teikė prasmę, buvo meditatyvi kiekviena menininko nugyventa diena.
Iš penkiasdešimt penkerių likimo jam skirtų metų du paskutinius dešimtmečius jis tiesiogine šio žodžio prasme galynėjosi su mirtimi – „šaunuolė pana giltinė“ jam visą laiką tapšnojo per petį. 1982 m. Berlyne menininkui buvo atlikta inkstų transplantacijos operacija. Nuo to laiko A. Švėgžda gyveno Vokietijoje (VDR), bet su Tėvyne visuomet alsavo vienu ritmu. Dailininkas kūrė didžius Lietuvos puoselėjimo planus, kuriuose nebuvo vietos kompromisams ir prisitaikymui. Nepriklausomybės metais A. Švėgžda mąstė apie ekologinę socialinę tvarką, ekologinę rinkos ekonomiką – „tai pusiausvyra tarp to, kas gamtai gerai, kas žmogui gerai, ir ką reguliuoja pati rinka“.
2011-aisiais balandžio 22 dieną dailininkui būtų sukakę septyniasdešimt metų. Nors iškili menininko, mąstytojo, pedagogo asmenybė neprimiršta, bet kol kas deramai neįvertinta.
![]() |
| Algimantas Švėgžda. „Džinsai“. 1978 m. |
Plačiajai publikai bei viduriniosios, jaunesnės kartos dailininkams, dailėtyrininkams didesnė menininko kūrybos dalis, ypač ankstyvoji, yra terra incognita. Todėl šios nedidelės parodos Klaipėdoje tikslas – supažindinti su ankstyvąja Algimanto Švėgždos kūryba, kuri visai arba labai mažai žinoma ir paskutinį kartą grupinėse parodose rodyta tik 8-9 dešimtmetyje. Dauguma šio etapo darbų yra didelio formato popart‘o stilistikos drobės, epatuojančios, protestuojančios prieš karą Vietname, kai kuriuos kitus visuomeninio gyvenimo įvykius.
Nors A. Švėgždos draugai ilgokai laikėsi nuostatos, kad tai „nevykusi“ ar ne tokia vertinga dailininko kūrybos dalis kaip „vokiškasis periodas“, tačiau šiandien ramiai žvalgydamiesi atgalios regime, kad tai įdomi, brangintina ir pažintina A. Švėgždos kūrybos dalis. Anuomet jaunas, dailus ir sveikas, veržlus ir socialiai angažuotas kūrėjas aistringai kūrė reportažinių elementų nestokojančius hiperrealistinius kūrinius, kurie lyriniame Lietuvos tapybos lauke buvo ganėtinai neįprasti.
Spalio 7 d. KKKC Parodų rūmuose vyksiantį parodos atidarymą pradės alternatyvus klasikinis muzikos festivalis, organizuojamas menininko sūnaus Martyno Švėgždos von Bekkerio „Alternatyva 2011 – šeima“ koncertu „Smuiko šeima“. Koncerte dalyvaus: Lina Posėčnaitė (S. Šimkaus konservatorija), Tomas Cinelis (LMTA), Eglė Venslovaitytė (LMTA), Ramunė Bučniūtė (KU), Alina Grigaliūtė (KU), Sandra Dirgėlaitė (KU) ir Martynas Švėgžda von Bekkeris.
Koncerte skambės kompozitorių J. S. Bacho, N. Paganinio, M. Švėgždos von Bekkerio kūriniai smuikui.
Tą pačią dieną 15 val. parodos rengėjai kviečia į atvirą ekskursiją po parodą su jos kuratore Ramute Rachlevičiute, kurios metu lankytojai turės galimybę iš arčiau susipažinti su Algimanto Švėgždos kūryba: eksponuojama KKKC Parodų rūmuose ir kitais darbais. Būtina išankstinė registracija telefonu: (8 46) 313691 arba el. paštu: virginija@kulturpolis.lt
Paroda veiks iki 2011 lapkričio 6 d.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro informacija

















































