Tūkstančiai tikinčiųjų, išpažįstančių skirtingas religijas, susirinko Bavarijos Miunchene rugsėjo 11–13 dienomis Muncheno ir Frisingos arkivyskupo kardinolo Marxo ir Šv. Egidijaus bendruomenės kvietimu. Kasmet pradedant nuo 1987-ųjų Šv. Egidijaus bendruomenė darbuojasi skleisdama pasaulyje „Asyžiaus dvasią“, inicijuotą Jono Pauliaus II, kuris istorinę spalio 27-ąją, prieš 25 metus, „neturtėlio mieste“ sukvietė įvairių krikščioniškų bendruomenių ir skirtingų religinių tradicijų lyderius iš viso pasaulio, kad kartu siektų taikos ir tartų ryžtingą „ne“ kiekvienam karui. Niekuomet anksčiau to nebuvo girdėta. Tad Šv. Egidijaus bendruomenė ėmėsi tęsti šią iniciatyvą kasmet religinius lyderius suburdama skirtinguose pasaulio miestuose.

A. Salvati nuotrauka

Šių metų susirinkimo tema – „Skirti gyventi kartu“ – pakvietė apmąstyti gyvenimą kartu tarp skirtingų kaip vienintelę galimybę žmonijos ateičiai.

Susitikimo pradžiai ne be reikalo pasirinkta rugsėjo 11-oji – tą dieną prisimenama prieš dešimt metų Niujorke ir Vašingtone įvykusi tragedija. Ta diena pakeitė istoriją. Daugumos atmintyje ji liko kaip siaubingo smurto ir terorizmo, tačiau kartu ir didelės visuotinės užuojautos diena, kuri palaipsniui  išaugo į solidarumą, skatinusį sakyti: „Visi esame amerikiečiai.“ Po to buvo sunkus dešimtmetis, nes terorizmas nenustojo skaudinti, o karas buvo reabilituotas kaip įrankis sprendžiant konfliktus bei nustatant teises.

Šios tikrovės akivaizdoje Miuncheno susitikime buvo kalbama dialogo, vienybės, taikos kalba. Buvo pagerbta rugsėjo 11-oji, paminint daugybę pastarųjų metų žmonių smurto aukų. Žuvusių artimųjų liudijimai, giedamos raudos įvairiomis kalbomis ir pagal skirtingas religines tradicijas, vilties himnas, kurį atliko giesmių mokyklos vaikai, atidarė šį susitikimą.

Atdarymo metu Šv. Egidijaus bendruomenės įkūrėjas Andrea Riccardi kalbėjo: „Reikalingos naujos dialogo ir gyvenimo kartu formos, kad sukurtume naują žmonijos horizontą, nes šis mūsų pasaulis neskirtas tik susidūrimams tarp civilizacijų ar vienos jų valdžiai. Mūsų lemtis – jei pajėgsime ją įvykdyti – tai visuomenė, gyvenanti kartu, ir vieninga Europa, o kartu ir vieninga pasaulio bendruomenė.“

A. Salvati nuotrauka

Kitomis susitikimo dienomis vyko diskusijos, kuriose, be kitų susitikime gvildentų temų, buvo pabrėžta, kad globalizacija – atverianti didžiulių galimybių, – turi rasti sielą. Reikia atsiverti ateičiai ir siekti, kad teisingumas taptų globalizacijos dalimi, siūlydamas taiką įvairiais lygmenimis. Dialogas buvo įvardytas kaip protingiausiais ir taikiausiais ginklas.

Šiųmetinės temos buvo labai įvairios ir jų buvo daug, kaip antai: religijų vaidmuo konfliktuose ar skurdo ir izoliacijos situacijose, kurios egzistuoja daugelyje pasaulio vietų, arabų pavasaris ir taikos dialogas Vidurio Rytuose, krikščionių vaidmuo Azijoje ir japonų žemės drebėjimo ir t. t. Pranešimus galima rasti Šv. Egidijaus bendruomenės puslapyje (www.santegidio.org).

Susitikime apie šių dienų kankinius kalbėjęs kardinolas Kurtas Kochas, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos prezidentas, pabrėžė, kad „šiandienos pasaulyje krikščionių tikėjimas yra labiausiai persekiojama religija. Kankinių ekumenizmas ne tik sudaro šiandien taip reikalingą ekumeninio dvasingumo branduolį, tačiau yra geriausias pavyzdys, kaip krikščionių vienybės skatinimas ir meilė vargšams yra neatskiriami.“

Tarptautiniame susitikime už taiką kalbėjo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Padėkite mums savo maldomis, – neįprastai kreipėsi Vokietijos kanclerė, Liuteronų Bažnyčios narė, į susirinkusius religijų lyderius. – Europos namai yra vientisi, laimėjome daug mūšių. Gimiau komunistinėje Vokietijoje ir dabar esu suvienytos Vokietijos kanclerė. Europa pasikeitė į gerąją pusę. Tačiau neturime kartoti praeities klaidų", – sakė ji.

Jaudinamoje ceremonijoje buvusioje koncentracijos stovykloje Dachau dalyvavo daug religinių atstovų kartu su jaunuoliais iš viso pasaulio. Kardinolas Etchegaray, beveik devyniasdešimtmetis, kuris lydėjo visą procesiją stovykloje, kreipėsi į jaunimą kviesdamas nepamiršti praeities tragedijų.

Susitikimo metu veikė maldos vietos, kur kiekvienas galėjo kreiptis į Dievą pagal savo tradiciją. Baigiamoji ceremonija vyko Marienplatze, šiai progai pastatytoje didžiulėje scenoje.  

A. Salvati nuotrauka

Kalbėdamas uždarymo ceremonijoje, A. Riccardi priminė Benedikto XVI sveikinimo žodžius, kuriuos jis pasiuntė Miuncheno susitikimo dalyviams. Popiežius patvirtino, kad susitikimai kaip šis suteikia progą, „kai religijos gali klausti savęs, kaip tapti jėga, skatinančia gyvenimą drauge“. Religijos yra kartu gyvenančios visuomenės pagrindas. Religijos gyvena gerbdamos artimus, laisvę ir draugystę. Tuo būdu palaiko taiką. Galiausiai apibendrino: „Globaliame pasaulyje negalima apsiriboti tik globalia ekonomika, tačiau reikia turėti didelę širdį ir visuotinį žvilgsnį. Taika – tai naujovė. Taika pasaulyje, kuris teisingesnis vargstantiems, kur turtingieji išmoksta saiko ir dalyvauja kovoje su skurdu.“

Po kitų liudijimų buvo perskaitytas ir pasirašytas religinių lyderių taikos kreipimasis. Jame rašoma: „Žiūrėkime palankiau vieni į kitus ir daug kas, viskas, taps įmanoma. Tai laikas keistis. Pasauliui reikia daugiau vilties ir taikos. Galime vėl išmokti ne gyventi nusiteikę vienas prieš kitą, bet gyventi vienas su kitu. Žinome apie riziką, kai religijos stato taiką į pavojų, nes nežiūri viena į kitą. Kas vartoja Dievo vardą, siekdamas įskaudinti kitą ir nužudyti, piktžodžiauja prieš Šventą Dievo Vardą. Dėl to sakome: karas neturi ateities. Dialogui nėra alternatyvos. Dialogas – tai paprastas ir visiems prieinamas ginklas. Dialogo dėka sukursime naują taikos dešimtmetį ir šimtmetį. Visi tapkime taikos amatininkais. Taip, Dievas suteikia mūsų pasauliui nuostabią taikos dovaną.“

Šį tekstą iš Miuncheno susitikimo specialiai „Bernardinai.lt“ parengė A. Salvati, Šv. Egidijaus bendruomenės narys

Vertė D. Žemaitytė