2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Pateiktas tyliųjų zonų steigimo projektas

2011-10-04
Rubrikose: Visuomenė » Lietuvos regionai  Gamta ir mokslas » Aplinkosauga 
Vilniaus panorama nuo šv. Jonų bažnyčios varpinės

Zenekos nuotrauka

Vilniaus miesto tarybai pateiktas patvirtinti tyliųjų zonų bei jų reglamentų dokumentas, informuoja miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius. Vilniaus miesto savivaldybės tyliųjų zonų paskirtis - sukurti miesto gyventojams ir svečiams akustinio komforto teritorijas gyvenamosiose, viešosiose ir gamtinėse erdvėse, kuriose būtų galima pailsėti nuo miesto triukšmo, išvengti jo dirginimo, Savivaldybės tarybai nustačius griežtesnes nei visoje miesto teritorijoje triukšmo lygio normas.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, įgyvendinant Triukšmo valdymo įstatymo, Europos parlamento ir Tarybos bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 27 d. sprendimu patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo 2009-2013 metų programos uždavinius, formuojamos trijų tipų tyliosios zonos, kurių ribas tvirtina Savivaldybės taryba:

- tylioji aglomeracijos zona (3 zonos: Lazdynų, Santariškių, Babinių);
- tylioji viešoji zona (6 zonos: Karoliniškių, Vingio parko, Viršuliškių, Ozo, Fabijoniškių, Baltupių);
- tylioji gamtos zona (2 zonos: Gulbinų, Tapelių).

Papildomai, siekiant apsaugoti tyliąsias zonas nuo viršnorminio triukšmo lygio bus steigiamos buferinės prevencinės juostos.

Tylioji aglomeracijos zona

Tai gyvenamosios (arba mišrios su rekreacine ir sveikatos apsaugos socialine infrastruktūra) paskirties teritorijos, netrikdomos intensyvaus transporto, kitų didelių triukšmo šaltinių triukšmo, skirtos ramaus pobūdžio gyvensenai. Siekdama akustinio komforto, Vilniaus miesto savivaldybės taryba tyliosios aglomeracijos zonos ribose vakaro ir nakties laikotarpiui nustato galimų triukšmo atvejų skaičių, triukšmo viršijimo trukmę ir aukštesnes nei nustatytos Lietuvos Respublikos vidutines metines vakaro ir nakties triukšmo lygio ribines vertes. Tyliojoje gyvenamoje ir jos prevencijos zonose statyba bei kiti aplinkos pertvarkymai vykdomi, įvertinus, ar nauji objektai nesukels nustatytų triukšmo lygio ribų viršijimo, ribojamas motorinių transporto priemonių greitis eismas, triukšmą keliančių įrenginių naudojimas. Tyliosios aglomeracijos zonos steigiamos pagal gyventojų bendruomenės pageidavimą (prireikus narių daugumai). Pirmosios Vilniaus miesto tyliosios aglomeracijos zonos steigiamos Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva, pritarus bendruomenės narių daugumai. Tyliosios aglomeracijos zonos plotas neturėtų būti mažesnis nei 2 ha.

Siekdama sukurti akustinio komforto sąlygas gyventojams, Savivaldybės taryba tyliajai aglomeracijos zonai nustato šiuos kontroliuojamus rodiklius:

– ribinį vidutinį metinį nakties paros aplinkos triukšmo lygį Ln < 50 dBA;

Tylioji viešoji zona

Tai rekreacinės ir socialinės-kultūrinės paskirties teritorijos, visų pirma miesto parkai ir rekreacinės zonos, netrikdomos transporto, kitų didelių triukšmo šaltinių triukšmo, skirtos trumpalaikiam poilsiui, rekreacijai, socialinei kultūrinei veiklai, bendravimui. Siekdama didesnio akustinio komforto tyliosios viešosios zonos ribose dienos ir vakaro laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustato galimų triukšmo atvejų skaičių, triukšmo viršijimo trukmę ir aukštesnes nei nustatytos Lietuvos Respublikos vidutinės metinės dienos ir vakaro triukšmo lygio ribines vertes. Tyliojoje viešojoje ir jos buferinėje prevencijos zonose ribojama statyba bei kiti radikalūs aplinkos pertvarkymai, sukelsiantys zonoje nustatytų triukšmo lygio ribų viršijimą (išskyrus rekreacinio pobūdžio (objektų) statybą), ribojamas motorinių transporto priemonių eismas (tik aptarnaujantis transportas), triukšmą keliančių įrenginių naudojimas. Tyliojoje viešojoje zonoje pageidautina sukurti ir palaikyti triukšmo nekeliančią rekreacijos infrastruktūrą (vaikščiojimo ir bėgimo takeliai, suoliukai, pavėsinės, fizinės mankštos aikštelės). Tyliosios viešosios zonos plotas neturėtų būti mažesnis nei 2 ha.

Siekdama sukurti akustinio komforto sąlygas gyventojams, Savivaldybės taryba tyliajai aglomeracijos zonai nustato šiuos kontroliuojamus rodiklius:

– ribinį vidutinį metinį dienos aplinkos triukšmo lygį Ldienos < 50 dBA;
– ribinį vidutinį metinį vakaro aplinkos triukšmo lygį Lvakaro < 50 dBA;
– triukšmo šaltinių sukeltų triukšmo įvykių skaičius dienos ir vakaro metu neturi viršyti 9, o jų trukmė neviršyti 30 min.

Papildomai siekiant apsaugyti tyliąsias zonas aplink jas bus steigiamos buferinės prevencijos juostos.

Tylioji gamtos zona

Tai natūralios gamtinės aplinkos, aukšto akustinio komforto teritorijos, tinkamos trumpalaikiam, neaktyviam gyventojų poilsiui gamtoje. Jomis gali būti dideli miesto miškų, parkų masyvai, netrikdomi transporto, kitų nenatūralių triukšmo šaltinių triukšmo. Jose ribotinas ir aktyvus gyventojų poilsis naudojant motorines ar kitokias triukšmingas poilsio priemones. Siekdama didesnio akustinio komforto tyliosios gamtos zonos ribose, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustato galimų triukšmo atvejų skaičių, triukšmo viršijimo trukmę ir aukštesnes nei vidutines triukšmo lygio ribines vertes. Tyliojoje gamtos ir jos prevencijos zonose ribojama statyba bei kiti radikalūs aplinkos pertvarkymai (išskyrus rekreacinio pobūdžio (objektų) statybą), ribojamas motorinių transporto priemonių eismas (tik aptarnaujantis transportas), triukšmą keliančių įrenginių naudojimas. Tyliojoje gamtos zonoje nestatoma rekreacijos plėtrą skatinančių įrenginių, išskyrus natūralios dangos takų įrengimą, lankytojų srautą nukreipiančių ženklų įrengimą, medžių genėjimą. Tyliosios gamtos zonos plotas neturėtų būti mažesnis nei 80 ha.

Siekdama sukurti akustinio komforto sąlygas gamtinių erdvių lankytojams, Savivaldybės taryba tyliajai gamtos zonai nustato šiuos kontroliuojamus rodiklius:

ribinį vidutinį metinį paros aplinkos triukšmo lygį Ldvn < 45 dBA;
– triukšmo šaltinių sukeltų triukšmo įvykių skaičius per parą neturi viršyti 9, o jų trukmė neviršyti 30 min.

Prevencijos juostos

Tyliųjų zonų triukšmo prevencijos juostos tai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos buferinės teritorijos aplink tyliąsias zonas, kuriose būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones, siekiant užtikrinti akustinę tyliųjų zonų apsaugą. Strateginiame triukšmo prevencijos žemėlapyje, aplink tyliąsias zonas nustatoma nuo 25 iki 500 metrų pločio buferinė juosta, kuri turi užtikrinti, kad ties tyliųjų zonų ribomis nebūtų viršijamos ribinių triukšmo lygio vertės. Tyliosiose zonose stebima, ar triukšmo lygis viršija vidutinę metinę integralaus paros triukšmo rodiklio 45-60 decibelų ribinę vertę (L dvn ≥ 45 dBA - L dvn ≥ 60 dBA), ir nustatoma, kuriose iš jų būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos priemones. Triukšmo prevencijos juostų ribos tvirtinamos kartu su tyliųjų zonų ribomis ir vaizduojamos strateginiame triukšmo prevencijos žemėlapyje.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.

 

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Arūnas Peškaitis OFM

Jutau baimę, tačiau ne tiek dėl fizinio saugumo, kiek dėl to, kad nežinojau, nei kaip reaguoti, nei ką sakyti. Turbūt taip atsiskleidė ir mano puikybė, nes įsivaizdavau, jog turiu nuteistiesiems sukelti kažkokį efektą.

Tomas Viluckas

Už padėtį žiniasklaidoje yra atsakingi: jos turinio kūrėjai (patys žurnalistai), jai palankios aplinkos sudarytojai (valstybės institucijos) ir jos vartotojai (visuomenė).