2011-ieji metai Vokietijos Špejerio miestui yra ypatingi tuo, kad yra minimos trys sukaktys, praneša Vatikano radijas. Prieš 900 metų, 1111 metais buvo karūnuotas imperatorius Henrikas V. Tais pačiais metais imperatorius Špejerio miesto gyventojams suteikė ypatingas privilegijas, o tai davė pradžią imperijos laisvo miesto vystymuisi.

Šį sekmadienį buvo švenčiama 950 metų sukaktis nuo Špejerio katedros pastatymo. Iškilmėse dalyvavo popiežiaus specialus legatas kardinolas Walteris Kasperis, Popiežiškosios Krikščionių vienybės tarybos pirmininkas emeritas. Šv. Mišias koncelebravo kard. Friedrichas Wetteris, nuncijus arkivyskupas Jeanas Claude Perisset bei kiti vyskupai ir kunigai.

Po šv. Mišių, pagal labai seną tradiciją lauke, priešais pagrindinį katedros įėjimą, stovintis akmeninis indas Domnapf buvo pripildytas brandaus vyno. Šis tradicinis veiksmas kartojamas tik labai ypatingomis progomis, pavyzdžiui: naujo vyskupo įžengimo į katedrą, popiežių vizito ar palaimintųjų skelbimo progomis.

Špejerio katedra yra nuostabus romaninio stiliaus statinys bei viena iš didžiausių to meto bažnyčių. Katedrą pradėjo statyti Šventosios Romos imperijos imperatorius Konradas II 1030 metais, o statybos darbus tęsė jo sūnus Henrikas III. Abu imperatoriai buvo palaidoti vis dar statomoje katedroje.

Po tris dešimtmečius trukusios statybos, Špejerio katedra buvo konsekruota 1061 m. spalio 4 d. ir dedikuota Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų garbei. 1090-1106 metais imperatorius Henrikas IV rekonstravo ir praplėtė katedrą, kurios ilgis siekė 134 metrus, o plotis net 43 metrus. Tai buvo vienas iš plačiausių to metų statinių. Iki 1308 metų katedroje iš viso buvo palaidoti aštuoni imperatoriai ir karaliai bei jų žmonos.

XVII –XVIII amžiais prancūzų kariuomenė kelis kartus apiplėšė katedrą, dalis jos sudegė. XVIII amžiaus antroje pusėje katedrą buvo bandoma atstatyti. Pagrindinė nava buvo atstatyta pagal romaninį stilių, o visa kita, dėl lėšų trūkumo, buvo atstatyta pagal barokinį stilių. Napoleono karų metais prancūzų kariuomenė katedrą vėl nuniokojo, pavertė arklidėmis, o po Leipcigo mūšio tapo karo ligonine.

1846–1853 metais katedra dar kartą buvo restauruota. O 1925-aisiais popiežius Pijus XI katedrai suteikė mažesniosios bazilikos titulą. 1981 metais UNESCO Špejerio baziliką įtraukė į žmonijos paveldo sąrašą.