Zenekos nuotrauka

Vienas iš mieliausių Vilniaus senamiesčio mažosios architektūros elementų – Alumnato drambliukai, ant savo akmeninės nugaros laikantys šachmatų lentą, jau kuris laikas nyko tiesiog akyse.

Tačiau jau nuo šio rudens ant atnaujintos skulptūros ir šachmatų lentos kaštonus linksmai stumdo ne tik turistai, bet ir išgražėjusias skulptūras atradę vilniečiai.

Skulptoriaus Vytenio Jankūno dar 1985 m. sukurti drambliukai nėra įtraukti į jokius paveldo ar saugotinų objektų sąrašus, tad ir rūpintis jais formaliai tarsi niekam nepriklauso. Šachmatininkų klubui kurtus ir dabar Vilniaus arkivyskupijos kurijai priklausančiame sklype stovinčius apšiurusus drambliukus buvo siūloma tiesiog nugriauti.

Taip Alumnato drambliukai atrodė prieš atnaujinimą

Tačiau trupantys drambliukai sulaukė aplink įsikūrusių architektų firmų darbuotojų dėmesio ir rūpesčio. Prieš porą metų architektai bendromis jėgomis nusprendė pradėti rinkti ne tik nubyrančias nuo drambliukų detales, bet ir lėšas jiems restauruoti.

Kaip „Bernardinai.lt“ sakė architektė Giedrė Gajauskaitė, lėšas restauravimui savo iniciatyva architektai rinko iš idėjai neabejingų draugų, pažįstamų, taip pat šiek tiek paaukodavo ir turistai, mielai lankantys drambliukus. Taip pavyko surinkti apie 1000 litų.

„Tada paprašėme ir Arkivyskupijos kurijos prisidėti prie restauravimo. Ji skyrė 2000 litų. Turėdami tiek pinigų, per kolegas ėmėm ieškoti žmogaus, kuris sutiktų drambliukus atgaivinti. Taip suradom skulptorių restauratorių Marių Būdą, kuris ir ėmėsi darbo“, – pasakojo G. Gajauskaitė.

Drambliukų autorius V.Jankūnas, dabar gyvenantis JAV, pasakojo, kad tai buvęs jo, tuomet dar Vilniaus Dailės akademijos studento, diplominis darbas, kuriam vadovavo profesorius Gediminas Jokūbonis. Sumanymas esą buvęs paprastas - tais laikais ten veikusiam šachmatininkų klubui sukurti lauko staliuką. „Kai juos sukuriau, negalvojau, kad bus ilgam, tačiau, kaip patirtis rodo, laikinos struktūros kartais išsilaiko ilgiausiai“,- sakė skulptorius.

Tiesa, drambliukams, matyt, lemta nuolat trupėti ir byrėti, o vėliau atgimti. Ir pikta žmonių veikla čia niekuo dėta. Tiesiog skulptūros padarytos iš balto cemento, medžiagos, kuri, architektės G.Gajauskaitės teigimu, nėra labai tinkama ir atspari mūsų klimato sąlygoms.

„Buvo minčių, jog galbūt būtų verta pagal esamą pavyzdį išlieti naujas, ilgaamžiškesnes skulptūras. Bet pagalvojom, kad jos gali atrodyti per daug naujai ir net visai kitaip, nes būtų naudojamos kitos medžiagos. Žinoma, toks projektas būtų ir kainavęs gerokai brangiau, tad nusprendėm restauruoti senuosius drambliukus,“- sakė architektė

Lina Valantiejūtė