Mokslininkai nepaskaičiavo, kiek ekosistemų liko sunaikinti, kad mus supanti aplinka būtų visiškai išbalansuota. Viena aišku, kad realybėje to geriau ir nesužinoti, nes žmonija be gamtos neišgyventų.

Vis daugiau žemės plotų pavergdamas savo reikmėms žmogus naikina gyvūnų ir augalų rūšis. Dažnam piliečiui kyla klausimai, kodėl yra svarbu saugoti biologinę įvairovę, kas nutiks, jei išnyks kelios gyvūnų ar augalų rūšys. Pasak Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus, biologinė įvairovė iš esmės yra vertybė. Ji turi ekologinę, estetinę ir rekreacinę vertę. Tačiau pragmatiškai vakarų civilizacijai svarbesnis ekonominis aspektas. „Paskaičiuota, kad kasmet žmonija iš gamtos gauna naudos už 3 kvintilijonus (3×1018) JAV dolerių. Ši suma gerokai didesne nei viso pasaulio vidaus produktas, todėl be gamtos mes išgyventi vargu ar galėtume, net ir mokėdami už alternatyvias gamtai paslaugas“,- sako gamtosaugininkas.

Visokeriopa nauda

Dauguma gamtos produktų turi tiesioginę naudą žmogui, tikriausiai mažai tokių, kurie nėra rinkę grybų, uogų ar žvejoję. Augalų ir grybų bendrijos užtikrina dirvožemio derlingumą ir leidžia auginti maistui skirtas kultūras. Pasak gamtosaugininko, dirvoje gyvenantys bestuburiai gyvūnai ją aeruoja ir skaido organines medžiagas į paprastesnius junginius, kuriuos sugeba įsisavinti augalai. Augalai išgarina didžiulius kiekius vandens, todėl yra vienas pagrindinių faktorių, kontroliuojančių vandens apykaitą. Įvairūs organizmai skaido žmonių išskiriamus toksiškus junginius taip gerindami aplinkos kokybę. Gamta yra pagrindinis medicinos žinių šaltinis, todėl, naikindami rūšis, potencialiai sunaikiname vaistus nuo nepagydomų ligų.

Kenkia ir piktavališkai

Biologinei įvairovei labiausia kenkia intensyvus ūkininkavimas, kuomet yra užsėjami didžiuliai laukai monokultūromis. Taip pat kenksmingas ir atvirkštinis procesas – visiškas pievų ar dirbamos žemės palikimas likimo valiai. Lietuva yra tokioje geografinėje zonoje, kurioje nedirbamoje žemėje miškas atželia natūraliai.

Mūsų augalų įvairovei taip pat kenkia svetimžemiai augalai, kurie sugeba nukonkuruoti vietines rūšis. Dėl daugumos jų pasirodymo kalti patys žmonės, kurie stengėsi praturtinti Lietuvos gyvąją gamtą, neatsižvelgdami į svetimžemių rūšių potencialią žalą.

Žinoma, žmonės ir sąmoningai trikdo biologinę pusiausvyrą – kasmet sugaunama brakonieriaujančių vandens telkiniuose, miškuose. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo Laurio Martišiaus, sunkmečiu tokių atvejų padaugėjo. “Ypač paplitęs nelegalus žvejojimas tinklais, medžioklėje – kilpomis. Taip pat pasitaiko medžiojimo, žvejojimo neleistinu sezonu“,- sako jis.

Trūksta strategijos

Šiuo metu Lietuvos Raudonojoje knygoje yra įtrauktos 253 gyvūnų, 340 augalų, 112 grybų ir 63 kerpių rūšys.Per paskutinį dešimtmetį sparčiai nykstančių gyvūnų ir augalų kategorijoj atsidūrė net 18 naujų rūšių. „Šioms rūšims turi būti taikomos specialios apsaugos ar gamtotvarkos priemonės, tačiau kol Lietuva vis dar neturi biologinės įvairovės strategijos ir vizijos, apie konkrečius veiksmus kalbėti sunku“,- sako R. Staponkus.

Pasak jo, tik dabartinės Žemės ekosistemos užtikrina palankias sąlygas žmonijos egzistavimui žemėje. Kol kiekvienas žmogus to nesuvoks, tol mes sėdėsime lyg ant parako statinės su lėtai tiksinčiu susinaikinimo mechanizmu.

Socialinių mokslų kolegijos informacija