2012 m. gegužės 26 d., šeštadienis

Šveicarija Lietuvos mokslininkams tiesia kelią į tarptautinę mokslo erdvę

2011-10-05
Rubrikose: Visuomenė » Švietimas ir ugdymas 

Startuoja dvišalė Lietuvos ir Šveicarijos mokslinių tyrimų programa. Per penkerius metus bendriems mokslininkų projektams Šveicarija skirs 27,5 mln. litų.

Programos lėšomis bus finansuojami aplinkos mokslų ir technologijų, sveikatos ir gamtos mokslų projektai. 2011–2016 metais Lietuvos ir Šveicarijos valstybinių mokslo ir studijų institucijų tyrėjų konsorciumai galės vykdyti bendrus mokslinius tyrimus ir kartu organizuoti mokslo renginius. „Dvišalis susitarimas bus naudingas Lietuvos mokslui ne tik finansiškai, bet ir sudarys lietuviams mokslininkams galimybę bendradarbiaujant su šveicarais žengti dar vieną žingsnį į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Raginame mokslininkus atsivėrusiomis galimybėmis pasinaudoti kuo aktyviau.“

Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ įgyvendins Lietuvos mokslo taryba. Pagrindinę finansavimo dalį – 85 procentus – skiria Šveicarija, Lietuva prisidės finansuodama 15 procentų programos vertės.

Programa finansuos iki 3,5 metų trukmės bendrus mokslinių tyrimų projektus ir 1-3 renginius apimančius institucijų partnerystės projektus. Vienam mokslinių tyrimų projektui gali būti skirta iki 1 mln. Šveicarijos frankų (apie 2,8 mln. litų), institucinės partnerystės projektui – iki 50 tūkst. frankų (apie 140 tūkst. litų).

Programos tikslas – stiprinti abiejų šalių ryšius ir draugiškus santykius, skatinti produktyvų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, gilinti žinias pasirinktose mokslinių tyrimų temose, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą taip prisidedant prie socialinės ir ekonominės Lietuvos pažangos.

Moksliniams tyrimams skiriamas finansavimas – tai dalis plačios Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. Šiam tikslui per penkerius metus Lietuvai skiriama iš viso apie 200 mln. litų, arba apie 40 mln. litų kasmet.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Sutemos tirščiausios prieš aušrą. Apie priklausomybės ligą ir sveikimo kelią

Ši knyga kiekvienam, norinčiam geriau suprasti klastingas priklausomybių ligas. Tai ne instrukcija, moralas, bet liudijimas, kad visada yra kelias atgal į gyvenimą, net jei gyvenimas yra virtęs, kaip atrodo, beviltiškais griuvėsiais.

 

Gaoussou Diawara

Kiek trunka mėnuo Afrikoje, kodėl Europa laiko galvą šaldytuve, kuo lietuviai panašūs į maliečius ir ar karus Afrikoje pakeis vienybė? Visu glėbiu įžvalgų su mumis dalinosi žymus Malio poetas Gaoussou Diawara.

Arūnas Peškaitis OFM

Jutau baimę, tačiau ne tiek dėl fizinio saugumo, kiek dėl to, kad nežinojau, nei kaip reaguoti, nei ką sakyti. Turbūt taip atsiskleidė ir mano puikybė, nes įsivaizdavau, jog turiu nuteistiesiems sukelti kažkokį efektą.

Tomas Viluckas

Už padėtį žiniasklaidoje yra atsakingi: jos turinio kūrėjai (patys žurnalistai), jai palankios aplinkos sudarytojai (valstybės institucijos) ir jos vartotojai (visuomenė).