Bratislavos arkivyskupija pradėjo tirti 1945 metais Vokietijoje nušautų Sachsenhauso mirties lagerio kalinių, Františeko Munko ir jo sūnaus, jėzuitų naujoko Tomašo Munko SJ kankinystę, praneša Vatikano radijas. Bylą antradienį Bratislavoje vykusiame bažnytinio teismo posėdyje pradėjo Bratislavos arkivyskupas Stanislav Zvolensky. Iškilmingą posėdžio atidarymą rusėjo 27 d. tiesioginiame eteryje rodė visoje Slovakijoje matoma katalikų televizijos programa LUX TV.

Bažnytinio tribunolo tikslas - patikrinti įrodymus ir nustatyti Tomašo ir Františeko Munkų kankinystę. Naciai juos nušovė prie Neuruppino miesto Vokietijoje 1945 m. balandžio 22 d. Bylos postulatoriaus padėjėjas t. Ondrej Gabis, SJ teismui pristatė keturiolika gyvų liudininkų sąrašą. Tribunolas kankinystės bylos aiškinimui sudarė specialią istorikų grupę.

Apie jaunojo jėzuito Tomašo Munko gyvenimą pasakojama 2008 metais išleistame veikale „Gyvenimas po žvaigžde“ (Život pod hviezdou). Pagal knygą sukurtas filmas ir radijo pasakojimas. LUX TV, tuoj po tiesioginės transliacijos iš teismo salės, parodė dokumentinį filmą apie Tomašą Munką ir jo šeimą.

Slovakų katalikų Munkų šeima buvo žydų kilmės. Ankščiau jie sakėsi esą netikintys, ateistai. Ketvirtajame dešimtmetyje šeima patyrė atsivertimo malonę, priėmė katalikų Krikštą 1939 m. 1943 metais šeimos pirmagimis Tomaš įstojo į Ruzomberoko jėzuitų vienuolyną.

1944 gruodį naciai suėmė visą jų šeimą. Iš pradžių visi buvo uždaryti kartu Seredo koncentracijos lageryje. Po kelių mėnesių Munkų šeima buvo išskirta ir deportuota į Vokietiją. Deja, dingo motinos Gizela ir jaunesniojo sūnaus Juraj pėdsakai. Tačiau nacių mirties lagerius perėję asmenys paliudijo apie tėvo ir sūnaus Munkų gyvenimą Sachsenhauso mirties lageryje ir jo padalinyje Lichtenrade, o paskui mirtį, įvykusią prie Neuruppino, Vokietijoje.

Jaunojo jėzuito Tomašo Munko gyvenimo ir kankinystės pasakojimas sužavėjo visą Slovakijos jėzuitų bendruomenę, ypač Ruzomberoko vienuolyne, kuris atkūrė veiklą 2001 metais ir šiuo metu turi keturis naujokus. Tomašas Munkas gimė Budapešte 1924 metų sausio 29 dieną. Tapęs kataliku išgirdo kunigystės pašaukimą ir į jį atsiliepė jėzuitų ordine, į kurį įstojo 1943 m. liepos 30 d. Anot su juo naujokyne gyvenusių jėzuitų, suėmimo išvakarėse Tomašas pasakė, jog maldoje paaukojo savo gyvenimą Dievui už savo tautos išgelbėjimą, jos atsivertimą ir už Bažnyčią.

Tomašui Munkui priskiriamas šis posakis: „Amor Christi usque ad oblivionem sui“. “Meilė Kristui – iki savęs išsižadėjimo“.