Sveikas, skiautinėtojau,

vėl akim dygsniuoju tekstų skiautes pabirusias pro „Bernardinai.lt“ langus. Artėja žiema, vėsa, laiko persukimai. Reikia ruoštis. Pasižiūrėti šiltesnio drabužio, žodžio, žvilgsnio. Ar net rašinio.

Pamenu tokias dienas. Šaltais rytais labai pagelbėdavo įšilę troleibusai. Įsispraudi tarp keleivių, važiuoji sau. Už lango dar tamsu, o salone – mirguliuoja monitorius. Kartais per juos parodo visai prasmingų dalykų.

Išlipi iš troleibuso – dairaisi. Renkiesi tarp ilgesnio ir trumpesnio kelio. Renkiesi tarp... Yra net festivalis tokiu pavadinimu.

O kažkur toli kaukia sirenos. Kviečia, įspėja. Artėja. Pralekia. Greitoji, policija... Retai dabar sirenos vilioja. Nebent teatro sritis.

Žinoma, Vilnius nėra megapolis, kur sirenos niekada netyla. Gerai, kad kai kurie nebemato miesto pokyčių. Turbūt teisus idealistinio romantizmo kupinas Vytautas Narbutas, kurio ilgesys praeičiai ypač jaučiamas iš kalbų apie dešiniojo Neries kranto bėdas ir Jano Bulhako citatų.

Panašiai teisus ir fotografas Vidmantas Balkūnas. Jis kalbinamas „Mediaforumo“ svetainėje atskleidžia, kad irgi ilgisi kažko žmogiškesnio fotožurnalistikos srityje.

Džiazo gerbėjams turbūt vienas svarbiausių renginių sostinėje – „Vilnius Jazz'11“ festivalis. Jo kruopščiai parengtą programą ne mažiau kruopščai pristato Dalia Rauktytė.

Ne visiškai „Bernardinai.lt“ būdingu stiliumi surašytas tekstas apie aktorę Charlotte Gainsbourg. „Nepasitenkinimas savimi nėra blogai“. Pavadinimas provokuoja. Belieka perskaityti.

Įdomus, talentingai sukurtas Vido Poškaus rašinys apie VII tarptautinės tekstilės miniatiūrų parodą, perspausdintas iš puikios internetinės svetainės „kulturpolis.lt“.

Gamtai scenarijaus neparašysi, – atsidūsta ornitologas Marius Jancevičius, šiemet pelnęs režisieriaus ir operatoriaus Petro Abukevičiaus premiją už filmą „Gandrai visada sugrįžta namo“.

Prisimenantys aktorę Rūtą Staliliūnaitę turėtų su malonumu perskaityti publikaciją „Scenos meno“ rubrikoje.

O čekų intelektualui rašytojui, dramaturgui Vaclovui Havelui sukako septyniasdešimt penkeri. Tiesa, jo pastarųjų metų režisūriniai bandymai turbūt daugiausiai žinomi dėl to, kad pasaulyje visų pirma jis laikomas politiku.

Šiuolaikinio meno centro skaitykla atidarė unikalią garsinę saugyklą, o Bernardinų bažnyčia gali pasidžiaugti, kad dalinasi ir knygom.

Savaitgalį nemažai poetų šildysis skaitydami poeziją Poetinio Druskininkų rudens festivalyje. Gausybė renginių, įdomi tema – „O kas nėra poezija?“. Visus renginius galima rasti organizatorių pateiktoje programoje.

Poetai ne tik rašo, bet ir fotografuoja. Alis Balbierius aprašo savo patirtis plenere Nidoje.

Apie fotografuojančius literatus, tiesa, gerokai kita stilistika, „Nemuno“ savaitraštyje rašo ir rašytojas Andrius Jakučiūnas.

Man patinka, kaip apie kūrybą kalba jauna poetė Ilzė Butkutė. Šiltai, protingai.

Fotografas Romualdas Rakauskas „Nemuno“ savaitraštyje apžvelgia Lietuvos spaudos fotografijai skirtą leidinį. Labai mėgstu jo palydėjimus, šilti, skaidrūs, jaukūs.

Apsispręsta dėl Modernaus meno centro steigimo. Kultūros minsiterija prieš Ūkio ir Finansų ministerijas. Kol kas reikalai klostosi Kultūros ministro pasiūlymo naudai. Ką apie tą centrą mano šis kultūros politikas, maždaug aišku. Kitame pokalbyje gal net ir įdomiau išgirsti jo mintis apie Menų tarybos steigimą. Ar jau baigta byla, matysim.

Mano galva, viena įdomiausių publikacijų iš „Katalikų pasaulio leidinių“ rengiamos knygos apie Thomą Merthoną, jo paties leidybinius užmojus ir gyvenimo posūkius.

Taip pat labai prasmingas ir gražus Gedimino Kajėno parengtas pokalbis su filmo „Stebuklų laukas“ režisierium Mindaugu Survila. Nemačiau to filmo, bet perskaičius šį interviu atrodo, kad jis negali būti blogas.

O štai Nobelio literatūros premija šiemet nuo švediško stalo niekur nedings. Ji atiteko švedų poetui Tomui Tranströmeriui. Teko anksčiau skaityti į lietuvių kalbą Zitos Mažeikaitės verstų jo eilėraščių. Patiko.

Vis dėlto stipriausiai sušildžiusi žinia – Vilniaus Alumnato kieme galima vėl išvysti restauruotas drambliukų skulptūras. Smulkmena, kai kas pasakys. Nesutinku. Drambliai – nėra smulkūs gyvūnai. Ypač kultūrinio paveldo erdvėse.

Susitiksim kada ir ten. Iki.