Artėjant tradicinei kasmetinei Derliaus šventei, kuri vyks šį savaitgalį (spalio 8-9 d.) Kaune, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pateikė duomenis iš grūdus superkančių ir perdirbančių įmonių, kokios kokybės grūdai priimti į šalyje dirbančius elevatorius. „Nuogąstavimai, kad lietingas rugpjūtis turės didelės įtakos grūdų kokybei pasitvirtino dalinai. Iš įmonių gauti skaičiai rodo, kad vidutinė grūdų kokybė yra gera ir išvalius dauguma grūdų atitinka reikalavimus maistiniams grūdams “, – statistiką apie grūdų kokybę komentuoja Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

 Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Rinkos informacinės ir ekonominės analizės skyriaus surinkti duomenys apie į elevatorius priimtų grūdų kokybę suskirstyti į du periodus. Tikintis daugiau atspindėti nuimtų žiemkenčių derliaus kokybę, pirmasis tęsiasi nuo javapjūtės pradžios iki rugpjūčio 20 d. Antrasis periodas apima vėlesnį kalendorinį mėnesį (rugpjūčio 20 – rugsėjo 20 d.) ir, manoma, daugiau remiasi vasarojaus kūlimo rezultatais.

 Apžvelgiant šiųmetę augalininkystės ūkių produkcijos kokybę akivaizdu, kad pagrindiniai grūdų kokybės parametrai, nepaisant sudėtingų praėjusių ir šių metų meteorologinių sąlygų, gerėja. Baltymų kiekis grūduose nuo 2009 m. (11,3–11,6 proc.) padidėjo 2010 m. iki 12,4–12,5 proc., o šiais metais dar ūgtelėjo 4,8 proc. ir siekia 13,1 proc. Gerėja ir šlapiojo glitimo kiekis grūduose, kuris rodo didėjantį miltų tinkamumą duonos ir jos gaminių pramonės poreikiams: 2009 m. glitimo proc. grūduose siekė 24,7–25,3 proc., pernai – 26,6 proc., o šiemet minėtas grūdų kokybės rodiklis dar ūgtelėjo iki 26,8 proc. Bendras šiais metais į elevatorius atvežtų kviečių sedimentacijos rodiklis, apibūdinantis miltų savybes kepiniuose, taip pat nėra labai prastas – šiais metais jis siekė 52,7–53,7 ml (2009 m. – 45,4 ml, o 2010 m. – 49,0 ml).

Tačiau kritimo skaičius, rodantis grūdų subrendimo būklę, išsiskiria javapjūtės pradžioje ir jai įpusėjus. Elevatoriams priėmus žiemkenčius (iki rugpjūčio 20 d.), šis rodiklis nekėlė problemų ir „netempė“ grūdų klasės žemyn – šalyje jo vidurkis buvo 246,7 s. Tie, kurių vasarojus suspėjo subręsti iki antrosios rugpjūčio dekados pradžios (iki rugpjūčio 10 d.) ir jį nukūlė, didesnių problemų dėl šio grūdų kokybės rodiklio neturėjo. Vėliau, ypač antroje rugpjūčio pusėje, kulti grūdai buvo ne tokie kokybiški – vidutinis kritimo skaičius sumažėjo iki 210 s, kai pirmos klasės grūdams šis rodiklis yra 220 s. 2010 m. (248,1–226 s) ir 2009 m. (243,8–237,5 s) tokių grūdų kokybės problemų nei javapjūtės pradžioje, nei jai įpusėjus neužfiksuota.

„Manau, kad pirmieji šiais metais kultų grūdų kokybės parametrai iš elevatorių atspindi nedidelių augalininkyste užsiimančių ūkių darbo rezultatus. Vertinant šiuos skaičius akivaizdu, kad ūkiai sparčiai tobulina javų auginimo technologijas. Ateityje iš vykstančių sandorių tikimės geresnių grūdų kokybės rodiklių, nes stambieji augalininkystės ūkiai didžiąją dalį savo išvalyto derliaus dar laiko džiovyklose ir laukia palankesnių supirkimo kainų“, – teigia R. Krasuckis. Departamento direktoriaus teiginį patvirtina ir statistiniai duomenys apie grūduose esančias priemaišas. Jų įprastai daugiau būna smulkųjų ūkininkų grūduose, kurie pristatomi tiesiai iš lauko. Remiantis iš elevatorių pateiktais duomenimis, grūdų užterštumas bendromis priemaišomis pastaruosius trejus metus linkęs didėti: 2009 m. vidutiniškai jis siekė 6,9–6,1 proc. , 2010 m. svyravo nuo 7,8 iki 7,5 proc., o šiais metais buvo 8,2–7,3 proc. Išimtis – rapsai. Jų sėklos šiemet į elevatorius atvežtos kone dvigubai švaresnės: 2009 m. rapsuose priemaišos sudarė 6,5–8,3 proc., 2010 m. apie 12,6 proc., o šiemet apie 6,85 proc.

Vertinant kitus šiemet kultų grūdų kokybės parametrus matyti, kad dauguma į elevatorius pristatytų grūdų buvo gana sausi: iki rugpjūčio 20 d. vidutinis grūdų drėgnumas siekė 15,8 proc., o vėliau (rugpjūčio 20 –rugsėjo 20 d.) – 16,2 proc.

Norintiems išsamiau sužinoti apie šalyje superkamų grūdų ir aliejinių augalų sėklų kokybės rodiklius, kviečiame apsilankyti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto puslapyje www.vic.lt .

Žemės ūkio ministerijos informacija