Spalio 7 dieną Nobelio premijos teikimo komitetas paskelbė, jog šių metų Nobelio taikos premija atitenka trims moterims - Ellen Johnson Sirleaf, Leymah Gbowee ir Tawakkul Karman – už jų taikias pastangas, skirtas moterų saugumui ir moterų teisei pilnai dalyvauti taikos kūrime, praneša Vatikano radijas.

Ellen Johnson Sirleaf yra pirmoji demokratiškai išrinkta Afrikos kontinente valstybės vadovė moteris. Ji laimėjo rinkimus Liberijoje 2006 metais. Antroji premijos laimėtoja Leymah Gbowee taip pat yra iš Liberijos, sugebėjusi mobilizuoti savo kraštietes, nepaisant etninės ir religinės priklausomybės, stoti už taiką ir dalyvauti rinkimuose. Trečioji laureatė yra iš Jemeno. Pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, tiek prieš „arabų pavasarį“, tiek jo metu ši moteris kovojo už kitų Jemeno moterų teises, už taiką ir demokratiją savo šalyje.

Nobelio komiteto pranešime viliamasi, kad premijos įteikimas šioms moterims padės užbaigti dar daugelyje šalių tebesančią moterų nelygybę, suprasti kokį didelį potencialą turi moterys. Mes negalime pasiekti demokratijos ir taikos pasaulyje moterims neturint tokių pat galimybių su vyrais  įtakoti procesus visuose visuomenės lygiuose, priduriama komunikate.

Vatikano Radijui šių metų Nobelio premijos skyrimą komentavo kardinolas Peter Turkson, pats afrikietis, einantis Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininko pareigas.

Tikrai kilnu ir padrąsina, kad šių moterų iniciatyvos pripažintos pasauliniu lygiu, - sakė kardinolas Turkson. Pasak jo, tai labai teigiamas ženklas, didelis padrąsinimas kitų moterų iniciatyvoms.

Pažįstu Liberijos prezidentę, - kalbėjo kardinolas Turkson, - ir galiu paliudyti, jog jos lyderystė, jos politinė iniciatyva yra vertinama visų mūsų, visoje vakarų Afrikoje. Vadovauti šaliai po pilietinio karo yra labai, labai sunku, ji turėjo vadovauti valstybei su susipriešinusiomis frakcijomis ir vyriausybės nariais. Tai gerbtinas dalykas.

Kalbant apie kitą Liberijos aktyvistę, reikia pasakyti, kad ji vadovavo didelei kampanijai už moteris pilietinio karo metu, kai tiek moterų kentėjo, vienos buvo pagrobtos, kitos išprievartautos, taip pat pokario metu rūpinosi jų reabilitacija, jų labai liūdnomis išnaudojimo istorijomis.

Tai moteris, kuri drąsino kitas moteris laikyti aukštai iškeltą galvą ir tai iš tikro vertintinas dalykas, pažymėjo Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas, dar kartą pasidžiaugdamas dėl Nobelio taikos premijos įteikimo dviem Liberijos ir vienai Jemeno moterų teisių gynėjoms.