Spalio 10 d. minime Šv. Kasijų ir Florencą, kankinius.

Šiandien Bonos miestas prisimena paslaptingą kankinių grupę, paminėtą naujajame Martyrologium Romanum, kurį trečiojo tūkstantmečio išvakarėse patvirtino Jonas Paulius II. Norint geriau suprasti šių bebaimių tikėjimo liudytojų kulto ištakas, reikia trumpai prisiminti Tebų Legioną, kuriam daug dėmesio skyrė liaudies pamaldumas, - šiandien minimus šventuosius legendos sieja kaip tik su juo.

Naujajame Martyrologium Romanum rugsėjo 22 d. rašoma: „Šveicarijoje, Saint-Maurice-en-Valais prisimenu šventuosius kankinius Mauricijų, Esuperijų, Kandidą, kareivius, kurie anot šv. Eucherijaus Lioniečio pasakojimo, su savo Tebų Legiono bendražygiais ir veteranu Viktoru, praturtino Bažnyčios istoriją savo garbinga kančia, nužudyti dėl Kristaus valdant imperatoriui Maksimianui“.  Nors ir sintetiškai, tačiau tokiu būdu pateikiamas istorinis pagrindas Europoje plačiai paplitusiam „Angelica Legio“ kultui. Pagal vėlesnes kronikas atrodo, kad buvo tik du kareiviai oficialiai pabėgę iš tokių kruvinų užmojų, tai yra šiandien gerbiami šventieji. Tačiau šen ir ten pradėjo rastis legendų apie kitus kareivius, kurie pasklidę po įvairias vietoves pradėjo kapiliarinį evangelizavimo darbą ir vėliau vie tiek patyrė kankinystę. Europoje priskaičiuojama apie 400 šimtus: 75 Italijoje, 10 Prancūzijoje, 325 Vokietijoje, 5 Šveicarijoje ir 2 Ispanijoje. Ir tai dar nepilnas sąrašas.

Vienas iš tų atvejų yra Kasijus ir Florencas, kurie savo krauju aplaistė Vokietijos žemę, tiksliau Bonos miestą. Kaip daugeliu panašių atveju, sunku atskirti tikrovę nuo daugybės legendinių pasakojimų. Istoriniai ir archeologiniai tyrinėjimai patvirtina vien itin seno kulto buvimą, tačiau negali nieko pasakyti apie jų žemiškąjį gyvenimą.

Kai kurios vėlesnės ir ne tokios patikimos legendos liudija, kad kankinių palaikus atradusi pati imperatorienė šv. Elena, kuri liepė pastatyti bažnyčią jų garbei.

Iš esmės vieninteliai tikri dalykai yra keletas detalių, pateikiamų naujajame martyrologium, tai yra šventųjų Kasijaus ir Florenco gyvenusių nenustatytu laikotarpiu minėjimas spalio 10 dieną Bonos miesto aplinkoje. Prielaida, kad abu kankiniai ir nenustatytas skaičius legendinių bendražygių kovojo Tebų legione automatiškai suteikė jiems egiptietišką kilmę ir prisidėjo prie kulto paplitimo taip pat ir Koptų Bažnyčioje, kurioje gerbiami ne vien šv. Mauricijus, bet ir jo legendiniai bendražygiai. Jų minėjimas paplito kai kuriose mažose Europos šventovėse. 1991 metais, minint šių šventųjų kankinystės jubiliejų, Aleksandrijos ir visos Afrikos patriarchas Shenoud per savo delegatą priėmė kaip dovaną keletą Mauricijaus, Kasijaus ir Florenco relikvijų. Ikonografija šiuos šventuosius paprastai vaizduoja su tipiškais tebų karių atributais: kankinio palmė, kalavijas, skydas su raudonu kryžiumi baltame fone ir mauricijaus Kryžiumi ant krūtinės.

Bernardinai.lt